A A A A A

Nuodėmės: [Neištikimybė]


1 Korintiečiams 6:18
Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.

Išėjimo 20:14
Nesvetimauk.

Hebrajams 13:4
Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.

Laiškas 4:17
Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda.

Jeremijo 13:27
Aš mačiau tavo svetimavimus, gašlumą ir paleistuvystę. Vargas tau, Jeruzale. Ar ilgai dar neapsivalysi?’‘

1 Jono 1:9
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.

Luko 16:18
Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitą­svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja’‘.

Mato 19:9
Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną,­jei ne dėl ištvirkavimo,­ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja’‘.

Patarlių 6:32
Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

Romiečiams 7:2-3
[2] Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.[3] Ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.

Morkaus 10:11-12
[11] Jis atsakė: ‘‘Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.[12] Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja’‘.

Mato 5:27-32
[27] ‘‘Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’[28] O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.[29] Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.[30] Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą’‘.[31] ‘‘Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’.[32] O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,­jei ne ištvirkavimo atveju,­skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda­svetimauja’‘.

1 Korintiečiams 6:9-16
[9] Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai,[10] nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.[11] Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.[12] Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet aš nesiduosiu niekieno pavergiamas![13] Valgis yra pilvui ir pilvas­valgiui, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Tačiau kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats­kūnui.[14] Kaip Dievas prikėlė Viešpatį­prikels ir mus savo jėga.[15] Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos paleistuvės nariais? Jokiu būdu![16] Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa vienas kūnas su ja? Nes ‘‘du taps,­sako Raštas,­vienu kūnu’‘.

Luko 18:18-20
[18] Vienas valdininkas Jį paklausė: ‘‘Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?’‘[19] Jėzus jam atsakė: ‘‘Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.[20] Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ‘‘.

1 Tesalonikiečiams 4:3-5
[3] Nes tokia Dievo valia­jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo[4] ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje,[5] o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo;

Morkaus 7:20-23
[20] Ir Jis pasakė: ‘‘Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.[21] Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,[22] godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.[23] Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų’‘.

Mato 15:17-20
[17] Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?[18] O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.[19] Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.[20] Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia’‘.

Patarlių 5:18-23
[18] Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.[19] Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.[20] Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?[21] Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.[22] Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.[23] Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

Jono 8:4-11
[4] ir kreipėsi į Jį: ‘‘Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.[5] Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?’‘[6] Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.[7] Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: ‘‘Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį’‘.[8] Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.[9] Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.[10] Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: ‘‘Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?’‘[11] Ji atsiliepė: ‘‘Niekas, Viešpatie’‘. Jėzus jai tarė: ‘‘Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk’‘.

Patarlių 6:20-35
[20] Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.[21] Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.[22] Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.[23] Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.[24] Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.[25] Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.[26] Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.[27] Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?[28] Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?[29] Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.[30] Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.[31] Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.[32] Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.[33] Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;[34] nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.[35] Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.

Patarlių 5:3-22
[3] Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.[4] Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.[5] Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.[6] Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.[7] Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.[8] Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,[9] kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;[10] kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,[11] ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,[12] ir sakyti: ‘‘Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,[13] neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?[14] Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury’‘.[15] Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.[16] Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?[17] Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.[18] Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.[19] Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.[20] Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?[21] Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.[22] Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

1 Korintiečiams 7:1-40
[1] Atsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters.[2] Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena sau vyrą.[3] Vyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.[4] Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona.[5] Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiems susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite drauge, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.[6] Tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas.[7] Norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas tokią, kitas kitokią.[8] Nesusituokusiems ir našlėms sakau: jie gerai darys, pasilikdami tokie kaip aš.[9] Bet, jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis negu degti.[10] Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,[11] o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru;­ taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.[12] Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenesiskiria su ja.[13] Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tenesiskiria su juo.[14] Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama vyru. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.[15] Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei.[16] Iš kur žinai, žmona, kad išgelbėsi vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, kad išgelbėsi žmoną?[17] Todėl, kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bažnyčiose.[18] Jei kas buvo pašauktas apipjaustytas, tenesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tenedaro apipjaustymo.[19] Apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, tik Dievo įsakymų laikymasis yra viskas.[20] Kiekvienas tepasilieka toks, koks buvo pašauktas.[21] Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesijaudink dėl to, bet jei gali tapti laisvas, pasinaudok proga.[22] Viešpatyje pašauktas vergas yra Jo išlaisvintas. Panašiai ir pašauktas laisvasis yra Kristaus vergas.[23] Jūs esate nupirkti už didelę kainą, todėl nepasidarykite žmonių vergais.[24] Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą.[25] Dėl nesusituokusių neturiu Viešpaties įsakymo, bet duodu savo patarimą kaip tas, kuris iš Viešpaties gailestingumo vertas pasitikėjimo.[26] Taigi manau, jog yra gerai, atsižvelgiant į šių laikų suspaudimus­gerai žmogui būti tokiam.[27] Jei esi susietas su žmona, neieškok skyrybų. Likai be žmonos­ neieškok žmonos.[28] Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.[29] Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų,[30] ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų,[31] ir kurie naudojasi šiuo pasauliu,­tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.[32] Norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais­stengiasi patikti Viešpačiui.[33] O susituokęs rūpinasi pasaulio reikalais­stengiasi patikti žmonai.[34] Yra skirtumas tarp žmonos ir mergaitės. Netekėjusi moteris rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais­kaip patikti vyrui.[35] Tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet dėl to, kad tai yra tinkama ir kad jūs neblaškomi galėtumėte atsiduoti Viešpačiui.[36] Jei kas mano būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks senmergė, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori,­nenusidės,­tegul jie susituokia.[37] Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savo mergaitę, tas gerai padarys.[38] Taigi, kas išleidžia savo mergaitę, gerai daro, o kas neišleidžia savo mergaitės, geriau daro.[39] Žmona surišta įstatymu, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, tik Viešpatyje.[40] Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią.

Lithuanian Bible
Public Domain: No info