A A A A A

Angelai ir demonai: [Demonai]


1 Jono 4:4
Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje.

1 Timotiejui 4:1
Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams,

2 Korintiečiams 2:11
kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.

2 Korintiečiams 4:4
kuriems šio amžiaus dievas apakino protus; netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa.

Laiškas 2:19
Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba!

Jobo 4:15
Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

Mato 8:31
Demonai prašė: ‘‘Jeigu mus išvarysi, tai leisk sueiti kiaulių bandon’‘.

Mato 12:45
Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai’‘.

Luko 8:30
Jėzus jo paklausė: ‘‘Kuo tu vardu?’‘ Šis atsakė: ‘‘Legionas’‘. Mat į jį buvo įėję daug demonų.

Apreiškimas Jonui 20:10
o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.

1 Korintiečiams 10:20-21
[20] Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.[21] Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.

Psalmynas 106:37-38
[37] Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,[38] liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

Jobo 1:20-21
[20] Jobas atsikėlė, perplėšė savo apsiaustą, nusiskuto plaukus ir, puolęs ant žemės, pagarbino,[21] tardamas: ‘‘Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas’‘.

Efeziečiams 6:10-12
[10] Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.[11] Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.[12] Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.

Izaijo 14:12-15
[12] Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?[13] Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.[14] Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’[15] Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.

Apaštalų Darbai 19:13-16
[13] Panašiai ir kai kurie keliaujantys žydų egzorcistai mėgino turėjusiems piktųjų dvasių prišaukti Viešpaties Jėzaus vardą, sakydami: ‘‘Mes jus saikdiname Jėzaus vardu, kurį skelbia Paulius’‘.[14] Taip darė vieno žydų vyresniojo kunigo Skėvo septyni sūnūs.[15] Bet piktoji dvasia jiems atsakė: ‘‘Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O kas jūs esate?’‘[16] Ir žmogus, turįs piktąją dvasią, užpuolė juos ir nugalėjo su tokia jėga, kad jie nuogi ir sužaloti išbėgo iš anų namų.

2 Petro 2:4-10
[4] Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse, kur laiko juos teismui.[5] Jis nepagailėjo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną.[6] Paversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir taip davė pavyzdį ateities bedieviams.[7] Išgelbėjo teisųjį Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio,[8] nes tarp jų gyvenantis šis teisusis diena iš dienos vargino savo teisią sielą, matydamas ir girdėdamas nedorus darbus.[9] Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei,[10] o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai! Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems,

Apreiškimas Jonui 9:1-7
[1] Ir sutrimitavo penktasis angelas. Aš išvydau žvaigždę, nukritusią iš dangaus žemėn. Jai buvo duotas raktas nuo bedugnės šulinio.[2] Ji atidarė bedugnės šulinį, ir išsiveržė dūmai iš šulinio, tarytum iš milžiniškos krosnies. Ir aptemo saulė ir oras nuo šulinio dūmų,[3] o iš dūmų pasipylė žemėn skėriai, kuriems buvo duota galia, kaip turi galią žemės skorpionai.[4] Jiems buvo įsakyta nekenkti žemės žolei, nei jokiam žalumynui, nei jokiam medžiui, o vien tik žmonėms, kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo.[5] Ir jiems buvo leista ne žudyti žmones, bet kankinti penkis mėnesius; jų kankinimas it kankinimas skorpiono, kai jis įgelia žmogų.[6] Anomis dienomis žmonės ieškos mirties ir jos neras, trokš numirti, bet mirtis bėgs nuo jų.[7] Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms. Ant jų galvų tartum vainikai, panašūs į auksą, o jų veidai­tartum žmonių veidai;

Morkaus 1:21-27
[21] Jie atėjo į Kafarnaumą, ir iškart, sabato dieną, Jis nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti.[22] Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.[23] Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko:[24] ‘‘Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!’‘[25] Jėzus sudraudė jį: ‘‘Nutilk ir išeik iš jo!’‘[26] Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.[27] Visi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: ‘‘Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!’‘

Mato 7:14-20
[14] O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa’‘.[15] ‘‘Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.[16] Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?![17] Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis­blogus.[18] Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas­gerų.[19] Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį.[20] Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių’‘.

Luko 4:31-41
[31] Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones.[32] Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia.[33] Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti:[34] ‘‘Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!’‘[35] Jėzus sudraudė jį: ‘‘Nutilk ir išeik iš jo!’‘ Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.[36] Visi nustėro ir kalbėjosi: ‘‘Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!’‘[37] Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse.[38] Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos.[39] Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo.[40] Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.[41] Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: ‘‘Tu Dievo Sūnus!’‘ Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų.

Efeziečiams 6:1-18
[1] Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga.[2] ‘‘Gerbk savo tėvą ir motiną’‘,­ tai pirmasis įsakymas su pažadu:[3] ‘‘Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje’‘.[4] Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.[5] Jūs, vergai, klausykite savo žemiškųjų šeimininkų su baime ir drebėjimu, nuoširdžiai kaip Kristaus,[6] ne dėl akių tarnaudami, lyg žmonėms įtinkantys, bet kaip Kristaus vergai, iš širdies vykdantys Dievo valią.[7] Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,[8] žinodami, jog kiekvienas, tiek vergas, tiek laisvasis, jei daro ką gera, gaus atlyginimą iš Viešpaties.[9] Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems. Liaukitės grasinę, žinodami, kad ir jiems, ir jums yra Viešpats danguje ir Jis nedaro skirtumo tarp asmenų.[10] Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.[11] Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.[12] Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.[13] Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti.[14] Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais[15] ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją.[16] O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles.[17] Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį,[18] visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius

Lithuanian Bible
Public Domain: No info