| 1 |
| Tomis dienomis filistinai surinko savo kariuomenę karui prieš Izraelį. Achišas tarė Dovydui: ‘‘Tu su savo vyrais turėsi žygiuoti kartu su manimi į karą’‘. |
| 2 |
| Dovydas atsakė Achišui: ‘‘Tu dabar sužinosi, ką gali padaryti tavo tarnas’‘. Achišas tarė Dovydui: ‘‘Todėl aš padarysiu tave mano galvos saugotoju visam laikui’‘. |
| 3 |
| Samuelis buvo miręs, izraelitai buvo apraudoję ir palaidoję jį Ramoje, jo mieste. Saulius buvo išvaręs iš šalies mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. |
| 4 |
| Filistinai susirinko, atėjo ir pastatė stovyklą Šuneme. Saulius sušaukė visą Izraelį, jie pasistatė stovyklą Gilbojoje. |
| 5 |
| Kai Saulius pamatė filistinų stovyklą, nusigando ir jo širdis ėmė labai drebėti. |
| 6 |
| Saulius klausė Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus. |
| 7 |
| Tada Saulius tarė savo tarnams: ‘‘Suraskite man moterį, kuri iššaukia mirusiųjų dvasias, kad galėčiau nueiti pas ją patarimo’‘. Jo tarnai jam atsakė: ‘‘En Dore gyvena moteris, iššaukianti mirusiųjų dvasias’‘. |
| 8 |
| Saulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas moterį. Jis tarė jai: ‘‘Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk man tą, kurį aš sakysiu’‘. |
| 9 |
| Moteris jam atsakė: ‘‘Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus mano gyvybei, kad mane pražudytum?’‘ |
| 10 |
| Saulius jai prisiekė Viešpačiu: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi nubausta dėl šito’‘. |
| 11 |
| Moteris klausė: ‘‘Ką turiu tau iššaukti?’‘ Jis atsakė: ‘‘Iššauk man Samuelį’‘. |
| 12 |
| Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė Sauliui: ‘‘Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!’‘ |
| 13 |
| Karalius jai tarė: ‘‘Nebijok! Ką matei?’‘ Moteris tarė Sauliui: ‘‘Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės’‘. |
| 14 |
| Karalius vėl klausė: ‘‘Kaip ji atrodo?’‘ Ji atsakė: ‘‘Kyla senas vyras su apsiaustu’‘. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė veidu iki žemės. |
| 15 |
| Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?’‘ Saulius atsakė: ‘‘Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką man daryti’‘. |
| 16 |
| Samuelis atsakė: ‘‘Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu? |
| 17 |
| Viešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui. |
| 18 |
| Kadangi tu nepaklusai Viešpaties balsui ir neįvykdei Viešpaties rūstybės amalekiečiams, Viešpats šiandien tau taip padarė. |
| 19 |
| Be to, Viešpats atiduos su tavimi ir Izraelį į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite pas mane. Taip pat ir Izraelio pulkus Viešpats atiduos į filistinų rankas’‘. |
| 20 |
| Saulius, labai nusigandęs dėl Samuelio žodžių, staiga visu savo ūgiu krito ant žemės. Jis neteko jėgų, nes visą dieną ir naktį buvo nevalgęs. |
| 21 |
| Moteris, priėjusi prie Sauliaus ir pamačiusi, kad jis labai išsigandęs, tarė: ‘‘Tavo tarnaitė paklausė tavęs, statydama į pavojų savo gyvybę, ir įvykdė, ko tu prašei. |
| 22 |
| Taigi dabar tu paklausyk savo tarnaitės: aš atnešiu tau kąsnelį duonos, kad turėtum jėgų ir galėtum eiti savo keliu’‘. |
| 23 |
| Bet jis atsisakė, sakydamas: ‘‘Aš nevalgysiu’‘. Tačiau tarnai kartu su moterimi įkalbėjo jį, ir jis paklausė jų. Jis atsikėlė nuo žemės ir atsisėdo ant lovos. |
| 24 |
| Moteris turėjo riebų veršį savo namuose. Ji skubiai papjovė jį, paėmusi miltų suminkė ir iškepė neraugintos duonos, |
| 25 |
ir atnešė tai Sauliui bei jo tarnams. Pavalgę jie atsikėlė ir tą pačią naktį išėjo.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |