A A A A A
Lietuvos Biblija

Hebrajams 1



1
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus,
2
o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.
3
Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,
4
tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą.
5
Kuriam gi angelų kada nors Jis yra pasakęs: ‘‘Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau Tave’‘?! Ir vėl: ‘‘Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus man Sūnus’‘.
6
Ir vėl, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, Jis sako: ‘‘Tepagarbina Jį visi Dievo angelai’‘.
7
O apie angelus sako: ‘‘Jis daro savo angelus vėjais ir savo tarnus­ugnies liepsnomis’‘.
8
O Sūnui: ‘‘Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo skeptras yra tavo karalystės skeptras.
9
Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi gausiau negu Tavo bičiulius’‘.
10
Ir: ‘‘Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs­ Tavo rankų darbas.
11
Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis,
12
ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs’‘.
13
O kuriam iš angelų Jis yra kada sakęs: ‘‘Sėskis mano dešinėje, kol Aš patiesiu Tavo priešus, kaip pakojį po Tavo kojomis’‘?
14
Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą?