| 1 |
| Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su vyresniaisiais ir oratoriumi Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių. |
| 2 |
| Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą: ‘‘Tavo rūpesčiu turėdami tikrą taiką ir didelę gerovę šitoje tautoje, |
| 3 |
| mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu. |
| 4 |
| Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu. |
| 5 |
| Mes nustatėme šį žmogų esant tarsi marą. Jis kursto maištą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių sektos vadeiva. |
| 6 |
| Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl jį suėmėme ir norėjome nuteisti pagal savąjį Įstatymą. |
| 7 |
| Bet tribūnas Lisijas su didele prievarta išplėšė jį iš mūsų rankų |
| 8 |
| ir liepė jo kaltintojams atvykti pas tave. Apie tai, kuo jį kaltiname, pats galėsi viską sužinoti, jį išklausinėjęs’‘. |
| 9 |
| Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, kad taip esą iš tikrųjų. |
| 10 |
| Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė: ‘‘Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju, drąsiai ginsiu savo bylą. |
| 11 |
| Tau nesunku nustatyti, jog praėjo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai atvykau į Jeruzalę pagarbinti. |
| 12 |
| Ir niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant šventykloje nei suburiant minią sinagogose ar mieste. |
| 13 |
| Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina. |
| 14 |
| Bet aš tau išpažįstu, jog tarnauju savo tėvų Dievui pagal Kelią, jų vadinamą sekta, tikėdamas visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose, |
| 15 |
| ir turiu viltį Dieve, kurią jie patys irgi pripažįsta, jog bus prisikėlimas iš numirusiųtiek teisiųjų, tiek neteisiųjų. |
| 16 |
| Todėl stengiuosi visuomet turėti tyrą sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones. |
| 17 |
| Aš po daugelio metų atkeliavau savo tautai atiduoti gailestingumo dovanų ir aukų. |
| 18 |
| Todėl kai kurie Azijos žydai rado mane apsivaliusį šventykloje be jokios minios ir be jokio triukšmo. |
| 19 |
| Tai jiems reikėtų čia būti ir, jei ką turi prieš mane, kaltinti tavo akyse. |
| 20 |
| Pagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė, kai stovėjau prieš sinedrioną? |
| 21 |
| Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: ‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’ ‘‘ |
| 22 |
| Feliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, tai išklausęs, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: ‘‘Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išaiškinsiu jūsų klausimą’‘. |
| 23 |
| Jis davė nurodymą šimtininkui saugoti Paulių, tačiau daryti jam lengvatų ir niekam iš jo žmonių nedrausti jam patarnauti ar pas jį ateiti. |
| 24 |
| Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo apie tikėjimą Kristumi. |
| 25 |
| Pauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: ‘‘Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai turėsiu laiko, tave pasišauksiu’‘. |
| 26 |
| Be to, jis tikėjosi, kad Paulius duos jam pinigų, jog jį išleistų, todėl dažniau jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi. |
| 27 |
Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas padaryti žydams malonumą, Feliksas paliko Paulių kalėjime.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |