| 1 |
| Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius, |
| 2 |
| liepdamas: ‘‘Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite’‘. |
| 3 |
| Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis. |
| 4 |
| Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. |
| 5 |
| Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: ‘‘Ką darote, kam atrišate asilaitį?’‘ |
| 6 |
| O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. |
| 7 |
| Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo. |
| 8 |
| Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. |
| 9 |
| Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: ‘‘Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! |
| 10 |
| Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!’‘ |
| 11 |
| Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda,Jis su dvylika išėjo į Betaniją. |
| 12 |
| Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko. |
| 13 |
| Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas. |
| 14 |
| Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: ‘‘Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!’‘ Jo mokiniai tai girdėjo. |
| 15 |
| Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus |
| 16 |
| ir neleido nešti prekių per šventyklą. |
| 17 |
| Jis mokė, sakydamas jiems: ‘‘Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ‘‘. |
| 18 |
| Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo. |
| 19 |
| Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto. |
| 20 |
| Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų. |
| 21 |
| Prisiminęs Petras tarė Jėzui: ‘‘Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!’‘ |
| 22 |
| Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: ‘‘Turėkite tikėjimą Dievu! |
| 23 |
| Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,jis turės, ką besakytų. |
| 24 |
| Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite. |
| 25 |
| Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus. |
| 26 |
| Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų’‘. |
| 27 |
| Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų |
| 28 |
| ir klausė: ‘‘Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?’‘ |
| 29 |
| Jėzus jiems atsakė: ‘‘Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau. |
| 30 |
| Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!’‘ |
| 31 |
| Jie samprotavo tarpusavy: ‘‘Jei pasakysimeiš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ |
| 32 |
| O jei pasakysimeiš žmonių...’‘ Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. |
| 33 |
Todėl jie atsakė Jėzui: ‘‘Mes nežinome’‘. Tada Jėzus tarė: ‘‘Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau’‘.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |