| 1 |
| Vargas man, kaip nuskynus vasaros vaisius, kaip nurinkus vynuogių likučius: nėra jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu! |
| 2 |
| Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui. |
| 3 |
| Jų rankos yra stropios piktam. Kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų, o turtuolis reiškia savo nedorus norus. Taip jie iškraipo teisingumą. |
| 4 |
| Jų geriausias yra kaip usnis, o doriausias kaip erškėčių tvora. Sąmyšio diena artėja, pranašų žodžiai pildosi. |
| 5 |
| Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu! Saugokis net tos, kuri guli prie tavo šono. |
| 6 |
| Sūnus niekina tėvą, duktė sukyla prieš motiną, marti prieš anytą; žmogaus priešai yra jo paties namiškiai. |
| 7 |
| O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane. |
| 8 |
| Nesidžiauk, mano prieše! Nors suklupauatsikelsiu, nors sėdžiu tamsojeViešpats yra mano šviesa. |
| 9 |
| Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingasJis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą. |
| 10 |
| Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti. Jie kalbėjo: ‘‘Kur yra Viešpats, tavo Dievas?’‘ Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve. |
| 11 |
| Ateina dienos tavo sienoms atstatyti, dienos tavo riboms praplėsti. |
| 12 |
| Tą dieną ateis pas tave iš visur: nuo Asūro iki Egipto, nuo Tyro iki Eufrato, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno. |
| 13 |
| Tačiau kraštas virs dykyne dėl jo gyventojų, dėl jų darbų vaisiaus. |
| 14 |
| Ganyk savo tautą, savo paveldo avis, kurios vienišos gyvena Karmelio miške. Tegul jos ganosi Bašano ir Gileado vešliuose laukuose kaip senomis dienomis. |
| 15 |
| Parodysiu jums nuostabių dalykų, kaip jums išeinant iš Egipto krašto. |
| 16 |
| Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: nebenorės nei girdėti, nei kalbėti. |
| 17 |
| Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs. |
| 18 |
| Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas. |
| 19 |
| Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes. |
| 20 |
Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |