A A A A A
Lietuvos Biblija

Jonos 1



1
Viešpats tarė Amitajo sūnui Jonai:
2
‘‘Eik į Ninevę, didį miestą, ir šauk prieš jį, nes jų nedorybės pasiekė mane’‘.
3
Jona pakilo, kad bėgtų nuo Viešpaties į Taršišą. Jis pasiekė Jopę, kur rado laivą, plaukiantį į Taršišą, sumokėjo už kelionę ir, įsėdęs į jį, su kitais plaukė į Taršišą nuo Viešpaties akivaizdos.
4
Viešpats pasiuntė smarkų vėją. Kilo didelė audra jūroje, ir laivui grėsė pavojus sudužti.
5
Jūrininkai išsigando, ir kiekvienas šaukėsi savo dievo. Jie išmetė laive esantį krovinį į jūrą, kad laivas palengvėtų. Tuo metu Jona buvo nusileidęs į laivo vidų ir kietai miegojo.
6
Kapitonas atėjo pas jį ir klausė: ‘‘Kaip tu gali miegoti? Kelkis, šaukis savo Dievo! Gal Jis prisimins mus ir mes nežūsime?’‘
7
Po to jie kalbėjosi: ‘‘Eikime, meskime burtą, kuris iš mūsų kaltas dėl šitos nelaimės’‘. Jie metė burtą, ir burtas krito Jonai.
8
Tada jie klausė jį: ‘‘Pasakyk, dėl ko mums šita nelaimė? Kuo tu užsiimi? Iš kur keliauji? Iš kokio krašto ir iš kurios tautos esi?’‘
9
Jis jiems atsakė: ‘‘Aš esu hebrajas, garbinu Viešpatį, dangaus Dievą, kuris sukūrė jūrą ir sausumą’‘.
10
Tie vyrai labai išsigando ir klausė jo: ‘‘Kodėl taip padarei?’‘ Jie žinojo, kad jis bėgo nuo Viešpaties, nes jis jiems tai buvo papasakojęs.
11
Tada jie sakė jam: ‘‘Ką turime daryti su tavimi, kad jūra mums nurimtų?’‘ Nes jūra siautė vis smarkiau.
12
Jis jiems atsakė: ‘‘Imkite mane ir meskite į jūrą! Tada jūra jums nurims; nes aš žinau, kad dėl manęs kilo ši baisi audra’‘.
13
Vyrai yrėsi visomis jėgomis, kad grįžtų prie kranto, bet neįstengė, nes jūra nesiliovė siautusi.
14
Jie šaukėsi Viešpaties: ‘‘Maldaujame Tave, Viešpatie, neleisk mums žūti dėl šito žmogaus, nepriskaityk mums nekalto kraujo, nes Tu, Viešpatie, darai, ką nori’‘.
15
Tada jie paėmė Joną ir išmetė jį į jūrą. Jūra nurimo.
16
Tie vyrai labai išsigando Viešpaties, aukojo Viešpačiui aukas ir davė įžadus.
17
Viešpats paruošė didelę žuvį Jonai praryti. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis.