| 1 |
| Bėkite, benjaminai, iš Jeruzalės; Tekojoje pūskite trimitą ir Bet Kereme uždekite ugnį kaip ženklą, nes nelaimė ir sunaikinimas ateina iš šiaurės. |
| 2 |
| Siono duktė panaši į gražią ir lepią moteriškę. |
| 3 |
| Piemenys su bandomis ateis prieš ją. Jie pasistatys aplink ją palapines, kiekvienas nuganys savo dalį. |
| 4 |
| Pradėkim prieš ją kovą! Kelkitės ir pradėkim kovą vidudienį! Vargas mums, nes baigiasi diena ir ilgėja vakaro šešėliai! |
| 5 |
| Kelkitės ir pulkime nakčia, sunaikinkime jos rūmus! |
| 6 |
| Taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Kirskite medžius ir supilkite prieš Jeruzalę pylimą! Ji yra baudžiamas miestas, nes vien tik priespauda jame. |
| 7 |
| Kaip iš šaltinio trykšta vanduo, taip iš jo trykšta nedorybės. Smurtas ir sunaikinimas jame, skriauda ir žaizdos nuolat mano akivaizdoje. |
| 8 |
| Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad kartais Aš neatsitraukčiau nuo tavęs ir nepaversčiau tavęs dykyne, negyvenama šalimi!’‘ |
| 9 |
| Taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Jie nurinks Izraelio likutį kaip vynmedį, dar kartą ranka perbrauks šakeles kaip vynuogių skynėjas!’‘ |
| 10 |
| Kam turiu kalbėti ir ką įspėti, kad jie klausytų? Jų ausys neapipjaustytos, jos negali išgirsti. Viešpaties žodis jiems tapo pajuoka, jie jo nemėgsta. |
| 11 |
| Aš esu pilnas Viešpaties rūstybės, nebeįstengiu susilaikyti. Išliesiu ją ant vaikų gatvėje ir ant susirinkusių jaunuolių! Vyras ir žmona bus sugauti, pagyvenęs ir senas. |
| 12 |
| ‘‘Jų namai, laukai ir žmonos atiteks kitiems, nes Aš ištiesiu savo ranką prieš šalies gyventojus’‘, sako Viešpats. |
| 13 |
| ‘‘Jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavė godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai. |
| 14 |
| Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra. |
| 15 |
| Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau nei jie gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių, sukniubs, kai juos aplankysiu’‘,sako Viešpats. |
| 16 |
| Taip sako Viešpats: ‘‘Eikite į kelius ir ieškokite senovinių takų; suradę gerą kelią, juo eikite. Taip rasite atilsį savo sieloms. Bet jie atsakė: ‘Neisime!’ |
| 17 |
| Aš pastačiau jiems sargų, sakydamas: ‘Klausykite trimito garso’. Bet jie atsakė: ‘Nesiklausysime!’ |
| 18 |
| Todėl klausykite, tautos, ir supraskite, kas tarp jų vyksta. |
| 19 |
| Klausyk, žeme! Aš užleisiu nelaimę šitai tautai kaip jų minčių vaisių, nes jie neklausė mano žodžių ir mano įstatymo, bet jį atmetė. |
| 20 |
| Kam man smilkalai, nešami iš Šebos, ir kvepianti nendrė iš tolimos šalies? Jūsų deginamosios aukos man nepatinka ir jūsų kraujo aukos man nemielos’‘. |
| 21 |
| Todėl taip sako Viešpats: ‘‘Štai Aš dedu šitai tautai ant kelio atsitrenkimo akmenų. Tėvai ir vaikai suklups ant jų, kaimynas ir draugas kartu pražus’‘. |
| 22 |
| Taip sako Viešpats: ‘‘Ateina tauta iš šiaurės, didelė tauta kyla nuo žemės pakraščių. |
| 23 |
| Jie lankais ir ietimis ginkluoti, žiaurūs ir negailestingi. Jų triukšmas kaip ūžianti jūra. Jie joja ant žirgų, kiekvienas pasirengęs kovai prieš tave, Sione!’‘ |
| 24 |
| Kai tik išgirdome pranešimą, nusviro mūsų rankos, baimė ir skausmai apėmė mus. |
| 25 |
| Neikite į laukus ir nevaikščiokite keliu, nes priešo kardas kelia baimę aplinkui! |
| 26 |
| Mano tautos dukterie, apsivilk ašutine ir voliokis pelenuose. Gedėk kaip vienintelio sūnaus, graudžiai raudok; staiga ateis naikintojas ant mūsų! |
| 27 |
| Aš pastačiau tave bokštu ir tvirtove tarp mano žmonių, kad pažintum ir ištirtum jų kelius. |
| 28 |
| Jie visi kietasprandžiai ir šmeižikai, jie visi kaip varis ir geležis, visi sugedę. |
| 29 |
| Dumplės sugedo, ugnis išlydė šviną, bet veltui dirbo liejėjas nedorėliai neatsiskyrė nuo jų. |
| 30 |
Jie bus vadinami atmestu sidabru, nes Viešpats atmetė juos.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |