1 |
Tuomet Judo šalyje giedos šią giesmę: ‘‘Mūsų miestas yra tvirtas; Jis suteiks išgelbėjimą už jo sienų ir pylimų. |
2 |
Atkelkite vartus ir teįeina teisioji tauta, kuri saugo tiesą. |
3 |
Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi. |
4 |
Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė. |
5 |
Jis pažemina išpuikusius išdidaus miesto gyventojus. Jis pažemina juos iki žemės, dulkėmis paversdamas miestą. |
6 |
Mindžioja jį beturčių kojos, vargšų žingsniai’‘. |
7 |
Teisiojo kelias yra tiesus, Tu jo taką išlygini. |
8 |
Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs. |
9 |
Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo. |
10 |
Jei nedorėlio bus pasigailėta, jis nepasimokys teisumo; teisiųjų šalyje jis darys pikta ir nekreips dėmesio į Viešpaties didybę. |
11 |
Viešpatie, Tavo ranka yra pakelta, bet jie nemato jos. Tavo uolumą dėl tautos jie tepamato ir tesusigėsta. Ugnis tesunaikina Tavo priešus. |
12 |
Viešpatie, Tu suteiksi mums ramybės, nes Tu juk viską padarei dėl mūsų. |
13 |
Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai viešpatavo mums, bet mes tik Tavo vardą pripažįstame ir Jį garbiname. |
14 |
Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei. |
15 |
Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas. |
16 |
Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei. |
17 |
Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje. |
18 |
Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito. |
19 |
Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa gaivina augalus, taip Viešpats prikels mirusiuosius. |
20 |
Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė. |
21 |
Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų.
|
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |