| 1 |
| Būk atsargus, kai eini į Dievo namus, ir būk pasiruošęs klausyti. Tai bus geriau negu kvailių auka, kurie net nežino, kad daro pikta. |
| 2 |
| Neskubėk savo burna, ir tegu neskuba tavo širdis kalbėti Dievo akivaizdoje, nes Dievas yra danguje, o tu žemėje. Todėl tenebūna daug tavo žodžių. |
| 3 |
| Kaip nuo daugybės rūpesčių kyla sapnai, taip kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos. |
| 4 |
| Kai padarai įžadą Dievui, įvykdyk jį nedelsdamas, nes Jam nepatinka kvailiai. |
| 5 |
| Geriau nežadėti negu pažadėjus neįvykdyti. |
| 6 |
| Nevesk savo burna kūno į nuodėmę. Nesakyk angelo akivaizdoje, kad suklydai. Kodėl Dievas, supykęs dėl tavo žodžių, turėtų sunaikinti tavo darbą? |
| 7 |
| Sapnų gausybė, kaip ir žodžių gausybė, yra tuštybė. Tu bijok Dievo. |
| 8 |
| Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis. |
| 9 |
| Nauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų. |
| 10 |
| Kas myli sidabrą, niekad nepasitenkins sidabru; kas myli turtus, nepasitenkins tuo, ką turi; tai taip pat tuštybė. |
| 11 |
| Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis. |
| 12 |
| Darbininkas, daugiau ar mažiau pavalgęs, saldžiai miega, o turtuoliui jo turtai neleidžia užmigti. |
| 13 |
| Didelę blogybę pastebėjau pasaulyje: turtų savininkas kaupia juos, kad sau pakenktų. |
| 14 |
| Pražūna turtai atsitikus nelaimei, ir kai jam gimsta sūnus, jis nieko neturi. |
| 15 |
| Kaip jis gimė nuogas, taip nuogas ir išeisnieko nepasiims savo rankoje, ką užsidirbo. |
| 16 |
| Tai yra didelė blogybė: kaip jis atėjo, taip ir išeis. Kokia jam nauda iš to, kad jis dirbo vėjams? |
| 17 |
| Visą savo gyvenimą jis vargo, krimtosi, sirgo ir buvo tamsoje. |
| 18 |
| Štai ką mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia. |
| 19 |
| Kiekvienam žmogui, kuriam Dievas suteikė turto ir lobių ir leido jam valgyti, imti savo dalį ir džiaugtis savo darbu, tai yra Dievo dovana. |
| 20 |
Nes jis nedaug atsimins savo gyvenimo dienų, kadangi Dievas džiugina jo širdį.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |