| 1 |
| Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai. |
| 2 |
| Tuštybių tuštybė,sako pamokslininkas.Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė. |
| 3 |
| Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule. |
| 4 |
| Viena karta praeina, kitaateina, o žemė lieka per amžius. |
| 5 |
| Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo. |
| 6 |
| Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo. |
| 7 |
| Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo. |
| 8 |
| Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos. |
| 9 |
| Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule. |
| 10 |
| Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: ‘‘Žiūrėk, tai nauja!’‘, tai jau buvo senais laikais prieš mus. |
| 11 |
| Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų. |
| 12 |
| Aš, pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje. |
| 13 |
| Aš nusprendžiau savo širdyje stebėti ir tyrinėti išmintimi visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė žmonių sūnums, kad ją vykdytų. |
| 14 |
| Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas. |
| 15 |
| Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti. |
| 16 |
| Aš galvojau savo širdyje, kad esu įsigijęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo. |
| 17 |
| Aš nusprendžiau savo širdyje suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas. |
| 18 |
Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |