| 1 |
| Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą. |
| 2 |
| Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą. |
| 3 |
| Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį. |
| 4 |
| Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė! |
| 5 |
| Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas! |
| 6 |
| Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi? |
| 7 |
| Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą! |
| 8 |
| Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę. |
| 9 |
| Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų. |
| 10 |
| Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo. |
| 11 |
| Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus. |
| 12 |
| Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga. |
| 13 |
Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |