1 |
Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą. |
2 |
Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą. |
3 |
Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį. |
4 |
Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė! |
5 |
Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas! |
6 |
Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi? |
7 |
Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą! |
8 |
Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę. |
9 |
Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų. |
10 |
Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo. |
11 |
Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus. |
12 |
Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga. |
13 |
Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią.
|
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |