1 |
Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie! |
2 |
Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo. |
3 |
Net ir žvirblis randa namus, kregždėlizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve! |
4 |
Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave! |
5 |
Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy. |
6 |
Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais. |
7 |
Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta. |
8 |
Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve! |
9 |
Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo! |
10 |
Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse. |
11 |
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi. |
12 |
Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!
|
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |