| 1 |
| Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie! |
| 2 |
| Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo. |
| 3 |
| Net ir žvirblis randa namus, kregždėlizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve! |
| 4 |
| Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave! |
| 5 |
| Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy. |
| 6 |
| Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais. |
| 7 |
| Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta. |
| 8 |
| Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve! |
| 9 |
| Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo! |
| 10 |
| Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse. |
| 11 |
| Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi. |
| 12 |
Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |