| 1 |
| Netylėk, mano gyriaus Dieve. |
| 2 |
| Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais. |
| 3 |
| Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą. |
| 4 |
| Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi. |
| 5 |
| Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę. |
| 6 |
| Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje. |
| 7 |
| Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė. |
| 8 |
| Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas. |
| 9 |
| Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmonanašle. |
| 10 |
| Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų. |
| 11 |
| Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto. |
| 12 |
| Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius. |
| 13 |
| Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas. |
| 14 |
| Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta. |
| 15 |
| Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą. |
| 16 |
| Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje. |
| 17 |
| Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo. |
| 18 |
| Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus. |
| 19 |
| Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia. |
| 20 |
| Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane. |
| 21 |
| Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo. |
| 22 |
| Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista. |
| 23 |
| Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį. |
| 24 |
| Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas. |
| 25 |
| Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas. |
| 26 |
| Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas. |
| 27 |
| Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė. |
| 28 |
| Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia. |
| 29 |
| Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia. |
| 30 |
| Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje. |
| 31 |
Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |