1 |
Temanas Elifazas atsakydamas tarė: |
2 |
‘‘Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs? |
3 |
Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas. |
4 |
Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai. |
5 |
Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs. |
6 |
Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių? |
7 |
Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas? |
8 |
Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė. |
9 |
Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino. |
10 |
Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi. |
11 |
Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido. |
12 |
Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo. |
13 |
Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones, |
14 |
mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo. |
15 |
Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė. |
16 |
Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą: |
17 |
‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją? |
18 |
Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas. |
19 |
Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamataidulkės. Jie sunyks kandžių suėsti. |
20 |
Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi. |
21 |
Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ‘‘.
|
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |