A A A A A
Lietuvos Biblija

Jobo 17



1
‘‘Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.
2
Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
3
Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?
4
Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.
5
Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
6
Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.
7
Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.
8
Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.
9
Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.
10
Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.
11
Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.
12
Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.
13
Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.
14
Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėles­motina ir seserimi.
15
Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
16
Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse’‘.