| 1 |
| ‘‘Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio. |
| 2 |
| Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji. |
| 3 |
| Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime? |
| 4 |
| Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus? |
| 5 |
| Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas, |
| 6 |
| kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių, |
| 7 |
| nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų. |
| 8 |
| Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti. |
| 9 |
| Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi. |
| 10 |
| Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei. |
| 11 |
| Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane. |
| 12 |
| Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią. |
| 13 |
| Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi. |
| 14 |
| Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi. |
| 15 |
| Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą, |
| 16 |
| nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane. |
| 17 |
| Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane. |
| 18 |
| Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs. |
| 19 |
| Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą. |
| 20 |
| Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau, |
| 21 |
| prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį. |
| 22 |
Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ‘‘.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |