| 1 |
| Jezreelietis Nabotas turėjo vynuogyną šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų. |
| 2 |
| Ahabas kalbėjo Nabotui: ‘‘Duok man savo vynuogyną. Aš pasidarysiu daržą iš jo, nes jis yra arti mano namų, o aš tau duosiu vietoje jo geresnį vynuogyną, arba jei tau geriau, sumokėsiu, kiek jis vertas’‘. |
| 3 |
| Nabotas atsakė karaliui: ‘‘Taip nebus, kad atiduočiau savo tėvų palikimą’‘. |
| 4 |
| Ahabas sugrįžo į namus paniuręs ir nepatenkintas dėl jezreeliečio Naboto atsakymo: ‘‘Neatiduosiu savo tėvų palikimo’‘. Jis atsigulė į lovą, nusisuko ir nevalgė. |
| 5 |
| Jo žmona Jezabelė, atėjusi pas jį, klausė: ‘‘Kodėl tavo dvasia taip nuliūdusi, kad nevalgai?’‘ |
| 6 |
| Jis jai atsakė: ‘‘Aš prašiau jezreeliečio Naboto parduoti man savo vynuogyną arba išmainyti į kitą vynuogyną, bet jis nesutiko’‘. |
| 7 |
| Jo žmona Jezabelė tarė jam: ‘‘Ar ne tu valdai Izraelį? Kelkis, valgyk ir būk geros nuotaikos! Aš atiduosiu tau jezreeliečio Naboto vynuogyną’‘. |
| 8 |
| Ji parašė Ahabo vardu laiškų, juos užantspaudavo jo antspaudu ir pasiuntė miesto vyresniesiems bei didžiūnams, kurie gyveno su Nabotu. |
| 9 |
| Laiškuose ji rašė: ‘‘Paskelbkite pasninką ir pasodinkite Nabotą į pirmą vietą tarp žmonių, |
| 10 |
| o prieš jį pasodinkite du vyrus, Belialo vaikus, kurie paliudytų, kad Nabotas keikė Dievą ir karalių. Po to išveskite jį ir užmuškite akmenimis’‘. |
| 11 |
| Jo miesto vyrai, vyresnieji ir didžiūnai, gyvenantieji mieste, padarė taip, kaip buvo parašyta Jezabelės laiškuose, kuriuos ji jiems pasiuntė. |
| 12 |
| Jie paskelbė pasninką ir pasodino Nabotą į pirmąją vietą tarp žmonių. |
| 13 |
| Po to atėjo du vyrai, Belialo vaikai, ir atsisėdo prieš jį. Tie liudijo prieš Nabotą, visiems žmonėms girdint: ‘‘Nabotas keikė Dievą ir karalių’‘. Po to jie, išvedę jį už miesto, užmušė akmenimis |
| 14 |
| ir pranešė Jezabelei: ‘‘Nabotas užmuštas akmenimis’‘. |
| 15 |
| Jezabelė, išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, tarė Ahabui: ‘‘Pasisavink jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurį jis atsisakė tau parduoti už pinigus, nes Nabotas jau nebegyvas’‘. |
| 16 |
| Ahabas, sužinojęs, kad Nabotas miręs, tuojau išėjo į jezreeliečio Naboto vynuogyną, kad jį pasisavintų. |
| 17 |
| Tuomet Viešpats kalbėjo Elijui: |
| 18 |
| ‘‘Eik į Samariją, kur sutiksi Izraelio karalių Ahabą. Jį rasi Naboto vynuogyne, kurio jis nuėjo pasisavinti. |
| 19 |
| Sakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nužudei žmogų ir pagrobei jo nuosavybę. Toje vietoje, kurioje šunys laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują’ ‘‘. |
| 20 |
| Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: ‘‘Tai suradai mane, mano prieše?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš tave suradau, nes tu parsidavei, kad darytum pikta Viešpaties akyse. |
| 21 |
| Todėl Viešpats sako: ‘Aš bausiu tave ir išnaikinsiu visus Ahabo šeimos vyrus, nė vieno nepaliksiu gyvo. |
| 22 |
| Padarysiu tau, kaip padariau Nebato sūnui Jeroboamui ir Ahijos sūnui Baašai, nes tu įtraukei Izraelį į nuodėmę’. |
| 23 |
| Ir apie Jezabelę Viešpats taip pat kalbėjo: ‘Šunys ės Jezabelę Jezrahelio mieste. |
| 24 |
| Kas iš Ahabo mirs mieste, tą ės šunys, kas mirs laukuose, tą les padangių paukščiai’ ‘‘. |
| 25 |
| Nebuvo kito tokio, kuris būtų taip parsidavęs daryti pikta Viešpaties akyse, kaip Ahabas, nes jį suvedžiojo jo žmona Jezabelė. |
| 26 |
| Jis bjauriai elgėsi sekdamas stabus, kaip darė amoritai, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams įsikuriant. |
| 27 |
| Ahabas, išgirdęs šituos žodžius, perplėšė savo drabužius ir, užsidėjęs ašutinę, pasninkavo, gulėjo ašutinėje ir vaikščiojo nusiminęs. |
| 28 |
| Tada Viešpats kalbėjo pranašui Elijui: |
| 29 |
‘‘Ar matai, kaip Ahabas nusižemino prieš mane? Kadangi jis taip padarė, Aš nesiųsiu jam nelaimių iki jo mirties, bet jo sūnaus dienomis įvykdysiu bausmę jo namams’‘.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |