| 1 |
| Visos Izraelio giminės atėjo pas Dovydą į Hebroną ir tarė: ‘‘Mes esame tavo kūnas ir kaulai. |
| 2 |
| Jau anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį, ir Viešpats tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi Izraelio vadas’ ‘‘. |
| 3 |
| Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Karalius Dovydas sudarė su jais Hebrone sąjungą Viešpaties akivaizdoje. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi. |
| 4 |
| Dovydui buvo trisdešimt metų, kai jis pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo keturiasdešimt metų. |
| 5 |
| Gyvendamas Hebrone, jis valdė Judą septynerius metus ir šešis mėnesius ir Jeruzalėje trisdešimt trejus metus karaliavo visam Izraeliui ir Judui. |
| 6 |
| Dovydas su savo žmonėmis puolė Jeruzalę. Tenykščiai gyventojai jebusiečiai sakė Dovydui: ‘‘Tu neįeisi. Tave nuvys mūsų aklieji ir raišieji’‘. Nes jie galvojo: ‘‘Dovydas negalės įeiti’‘. |
| 7 |
| Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę (ji yra Dovydo miestas). |
| 8 |
| Tuomet Dovydas tarė: ‘‘Kas nugalės jebusiečius ir pasieks vandens kanalą, tegul žudo raišuosius ir akluosius, kurių nekenčia Dovydas’‘. Todėl yra sakoma: ‘‘Aklas ir raišas neįeis į namus’‘. |
| 9 |
| Dovydas apsigyveno tvirtovėje ir pavadino ją Dovydo miestu. Dovydas statė aplinkui, pradėdamas nuo Milojo, ir viduje. |
| 10 |
| Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes Viešpats, kareivijų Dievas, buvo su juo. |
| 11 |
| Tyro karalius Hiramas siuntė pas Dovydą pasiuntinių su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kurie pastatė Dovydui namus. |
| 12 |
| Dovydas suprato, kad Viešpats jį įtvirtino Izraelio karaliumi ir išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio. |
| 13 |
| Dovydas, persikėlęs iš Hebrono į Jeruzalę, paėmė iš Jeruzalės daugiau sugulovių ir žmonų. Čia Dovydui gimė sūnų ir dukterų. |
| 14 |
| Šitie vardai tų, kurie gimė Dovydui Jeruzalėje: Šamuva, Šobabas, Natanas, Saliamonas, |
| 15 |
| Ibharas, Elišūva, Nefegas, Jafija, |
| 16 |
| Elišama, Eljada ir Elifeletas. |
| 17 |
| Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pradėjo ieškoti Dovydo. Dovydas, tai sužinojęs, pasitraukė į tvirtovę, |
| 18 |
| o filistinai atėję sustojo Rafaimų slėnyje. |
| 19 |
| Dovydas klausė Viešpatį, sakydamas: ‘‘Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eik, nes Aš tikrai atiduosiu filistinus į tavo rankas’‘. |
| 20 |
| Dovydas atėjo į Baal Peracimus ir ten juos sumušė. Tada jis tarė: ‘‘Viešpats nušlavė mano priešus prieš mane kaip užplūdęs vanduo’‘. Todėl tą vietą pavadino Baal Peracimu. |
| 21 |
| Filistinai ten paliko savo dievų atvaizdus, kuriuos Dovydas ir jo kariai sudegino. |
| 22 |
| Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo Rafaimų slėnyje. |
| 23 |
| Dovydas vėl klausė Viešpaties. Jis atsakė: ‘‘Nesiartink jiems iš priekio. Eik aplinkui ir pulk iš šilkmedžių pusės. |
| 24 |
| Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos, nes tada Viešpats išeis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę’‘. |
| 25 |
Dovydas taip padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gebos iki Gazero.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |