1 |
Ahitofelis tarė Abšalomui: ‘‘Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį. |
2 |
Aš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu. |
3 |
Po to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje’‘. |
4 |
Tas pasiūlymas patiko Abšalomui ir visiems Izraelio vyresniesiems. |
5 |
Abšalomas tarė: ‘‘Pakvieskite arkietį Hušają. Paklausysime, ką jis pasakys’‘. |
6 |
Hušajui atėjus, Abšalomas jam tarė: ‘‘Taip kalbėjo Ahitofelis. Ar mums elgtis pagal jo patarimą? Jei ne, tai tu kalbėk’‘. |
7 |
Hušajas atsakė Abšalomui: ‘‘Šitas Ahitofelio patarimas nėra geras. |
8 |
Tu žinai, kad tavo tėvas ir jo vyrai yra karžygiai ir jie yra taip įnirtę, kaip lokė lauke, netekusi jauniklių. Be to, tavo tėvas yra patyręs karys ir nenakvos kartu su žmonėmis. |
9 |
Jis dabar yra pasislėpęs kokiame nors urve ar kitoje vietoje. Jei juos užpulsime ir keli iš mūsų žus, visi, išgirdę tai, sakys: ‘Sumušti žmonės, kurie sekė Abšalomą’. |
10 |
Tada ir narsiausias, kurio širdis yra kaip liūto, drebės iš baimės, nes visas Izraelis žino, kad tavo tėvas yra galingas vyras ir su juo esantys yra narsūs vyrai. |
11 |
Todėl aš patariu sušaukti visus izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad jų būtų kaip smilčių pajūryje, ir tu pats eisi į mūšį su jais. |
12 |
Suradę jį, užpulsime, kaip rasa krintanti ant žemės, ir nepaliksime gyvo nė vieno iš vyrų, kurie yra su juo. |
13 |
O jei jis pasitrauks į miestą, tai izraelitai atsineš virvių ir jį su visu miestu nuvilksime į upę, nė akmenėlio nepaliksime’‘. |
14 |
Abšalomas ir visi izraelitai tarė: ‘‘Arkiečio Hušajo patarimas yra geresnis už Ahitofelio’‘. Nes Viešpats padarė, kad geras Ahitofelio patarimas nueitų niekais ir Viešpats galėtų užtraukti nelaimę Abšalomui. |
15 |
Po to Hušajas pranešė kunigams Cadokui ir Abjatarui apie savo ir Ahitofelio patarimus Abšalomui bei Izraelio vyresniesiems. |
16 |
Jis sakė: ‘‘Skubiai siųskite ir pasakykite Dovydui nenakvoti šiąnakt dykumoje, bet tuojau persikelti kitur, kad nepražūtų karalius ir visi su juo esantys žmonės’‘. |
17 |
Jehonatanas ir Ahimaacas buvo apsistoję prie En Rogelio šaltinio. Tarnaitė nuėjusi jiems pranešė, ir jie išėjo pasakyti karaliui Dovydui. Jie patys negalėjo pasirodyti mieste. |
18 |
Tačiau vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė Abšalomui. Juodu skubiai nuėjo pas vieną žmogų Bahurime, kuris turėjo šulinį savo kieme, ir pasislėpė šulinyje. |
19 |
Šeimininkė uždengė šulinį dangčiu ir pabarstė ant jo miežinių kruopų, kad nebūtų įtarimo. |
20 |
Abšalomo tarnai, atėję į tuos namus, klausė šeimininkės: ‘‘Kur yra Ahimaacas ir Jehonatanas?’‘ Moteris jiems atsakė: ‘‘Jie perėjo upelį’‘. Paieškoję ir neradę jų, jie sugrįžo į Jeruzalę. |
21 |
Abšalomo tarnams nuėjus, Ahimaacas ir Jehonatanas išlipo iš šulinio ir nuėję pranešė karaliui Dovydui: ‘‘Skubiai pasitrauk už Jordano, nes štai ką patarė prieš tave Ahitofelis’‘. |
22 |
Dovydas ir jo žmonės perėjo Jordaną. Rytui išaušus, visi buvo kitoje Jordano pusėje. |
23 |
Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape. |
24 |
Dovydui atvykus į Machanaimą, Abšalomas su savo vyrais perėjo per Jordaną. |
25 |
Abšalomas paskyrė Amasą kariuomenės vadu Joabo vieton. Amasa buvo sūnus izraelito Itros, kuris buvo vedęs Abigailę, Nahašo dukterį, Joabo motinos Cerujos seserį. |
26 |
Abšalomas su izraelitais pasistatė stovyklą Gileado krašte. |
27 |
Dovydui atvykus į Machanaimą, Nahašo sūnus Šobis iš amonitų Rabos, Amielio sūnus Machyras iš Lo Debaro ir Barzilajas iš Gileado Rogelimo |
28 |
atgabeno antklodžių, dubenių, molinių indų, kviečių, miežių, miltų, paskrudintų grūdų, pupų, lęšių, |
29 |
medaus, sviesto ir sūrių. Visa tai jie atnešė Dovydui ir jo žmonėms, sakydami: ‘‘Žmonės dykumoje yra išalkę, nuvargę ir ištroškę’‘.
|
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |