| 1 |
| Abšalomas įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgdavo pirma jo. |
| 2 |
| Jis keldavosi anksti ir atsistodavo šalia kelio prie vartų. Jei koks žmogus su savo byla ateidavo į karaliaus teismą, Abšalomas pasišaukdavo jį ir klausdavo: ‘‘Iš kurio tu miesto?’‘ Kai tas atsakydavo: ‘‘Tavo tarnas yra iš tokios Izraelio giminės’‘, |
| 3 |
| Abšalomas jam sakydavo: ‘‘Tavo reikalas yra geras ir teisingas, bet nėra pas karalių kas tave išklausytų. |
| 4 |
| Jei mane paskirtų krašto teisėju, tai pas mane galėtų ateiti kiekvienas, turįs bylą ar skundą, ir aš apginčiau jo teises’‘. |
| 5 |
| Jei kas norėdavo Abšalomui nusilenkti, jis ištiesęs ranką tą apkabindavo ir pabučiuodavo. |
| 6 |
| Taip Abšalomas elgėsi su visais izraelitais, kurie ateidavo į karaliaus teismą. Abšalomas tokiu būdu pavogė izraelitų širdis. |
| 7 |
| Praėjus keturiasdešimčiai metų, Abšalomas tarė karaliui: ‘‘Prašau, leisk man eiti į Hebroną ir įvykdyti įžadą, kurį daviau Viešpačiui. |
| 8 |
| Gyvendamas Gešūre, Sirijoje, daviau įžadą: ‘Jei Viešpats mane parves atgal į Jeruzalę, aš tarnausiu Jam’ ‘‘. |
| 9 |
| Karalius jam tarė: ‘‘Eik ramybėje’‘. Abšalomas pakilo ir išėjo į Hebroną. |
| 10 |
| Jis slapta išsiuntė pasiuntinius į visas Izraelio gimines su pranešimu: ‘‘Išgirdę trimito garsą, sakykite: ‘Abšalomas karaliauja Hebrone’ ‘‘. |
| 11 |
| Iš Jeruzalės su Abšalomu išvyko du šimtai pakviestų vyrų. Jie ėjo nieko pikto nemanydami ir nieko nežinodami. |
| 12 |
| Abšalomas aukodamas dar pasikvietė iš Gilojo miesto Ahitofelį, Dovydo patarėją. Taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą. |
| 13 |
| Pasiuntinys atėjo pas Dovydą ir pranešė: ‘‘Izraelio žmonių širdys prisirišo prie Abšalomo’‘. |
| 14 |
| Dovydas sakė visiems savo tarnams Jeruzalėje: ‘‘Bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo Abšalomo. Skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu’‘. |
| 15 |
| Karaliaus tarnai sakė karaliui: ‘‘Štai tavo tarnai vykdys visa, ką karalius įsakys’‘. |
| 16 |
| Karalius išėjo kartu su visais namiškiais, liko tik dešimt sugulovių namų saugoti. |
| 17 |
| Karalius išėjo, ir visi žmonės sekė paskui jį, ir jie sustojo toli nuo namų. |
| 18 |
| Visi jo tarnai ėjo šalia jo, o keretai, peletai ir gatiečiai, šeši šimtai vyrų, kurie buvo atėję su juo iš Gato, ėjo pirma karaliaus. |
| 19 |
| Dovydas klausė gatietį Itają: ‘‘Kodėl tu eini su mumis? Grįžk ir pasilik pas karalių. Tu juk esi svetimšalis, atėjęs čia iš savo krašto. |
| 20 |
| Vakar atėjai, o šiandien ar turėtum eiti su mumis? Aš turiu eiti, o tu grįžk su savo broliais. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi’‘. |
| 21 |
| Itajas atsakė karaliui: ‘‘Kaip Viešpats gyvas ir mano valdovas karalius gyvas! Kur bus mano karalius, mirtyje ar gyvenime, ten bus ir jo tarnas’‘. |
| 22 |
| Dovydas tarė Itajui: ‘‘Tai eik su manimi’‘. Itajas perėjo su visais savo vyrais ir jų šeimomis. |
| 23 |
| Visas kraštas garsiai verkė, ir visi žmonės perėjo į kitą pusę, ir karalius perėjo per Kedrono upelį ir traukė dykumos link. |
| 24 |
| Atėjo Cadokas ir levitai, nešdami Dievo Sandoros skrynią. Jie pastatė Dievo skrynią, ir Abjataras ėjo aukštyn, kol visi pasitraukė iš miesto. |
| 25 |
| Karalius Cadokui tarė: ‘‘Nešk Dievo skrynią atgal į miestą. Jei rasiu malonę Viešpaties akyse, Jis mane parves ir parodys man ją ir savo buveinę. |
| 26 |
| Jei Jis man sakys: ‘Aš nepatenkintas tavimi’, tai tegul daro su manimi, kaip Jam patinka’‘. |
| 27 |
| Tada karalius kalbėjo kunigui Cadokui: ‘‘Tu esi regėtojas. Tu, tavo sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus Jehonatanas grįžkite ramybėje į miestą. |
| 28 |
| Štai aš pasiliksiu dykumoje, kol gausiu iš jūsų pranešimą’‘. |
| 29 |
| Cadokas ir Abjataras parnešė Dievo skrynią į Jeruzalę ir ten pasiliko. |
| 30 |
| Dovydas ėjo aukštyn Alyvų kalno šlaitu verkdamas, apsigaubęs galvą ir basas. Visi su juo buvę žmonės, apsigaubę galvas, ėjo aukštyn taip pat verkdami. |
| 31 |
| Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: ‘‘Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais’‘. |
| 32 |
| Kalno viršūnėje, kur Dovydas garbino Dievą, jį pasitiko arkietis Hušajas su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva. |
| 33 |
| Dovydas jam tarė: ‘‘Jei eisi su manimi, būsi man našta, |
| 34 |
| o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, sakydamas jam: ‘Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas’, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti. |
| 35 |
| Su tavimi bus kunigai Cadokas ir Abjataras. Pranešk jiems visa, ką nugirsi karaliaus namuose. |
| 36 |
| Pas juos yra abu jų sūnūs: Cadoko sūnus Ahimaacas ir AbjataroJehonatanas; per juos perduok man viską, ką išgirsi’‘. |
| 37 |
Dovydo draugas Hušajas sugrįžo į Jeruzalę, Abšalomui įeinant į ją.
|
| Lithuanian Bible |
| Public Domain: No info |