1 |
Abšalomas įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgdavo pirma jo. |
2 |
Jis keldavosi anksti ir atsistodavo šalia kelio prie vartų. Jei koks žmogus su savo byla ateidavo į karaliaus teismą, Abšalomas pasišaukdavo jį ir klausdavo: ‘‘Iš kurio tu miesto?’‘ Kai tas atsakydavo: ‘‘Tavo tarnas yra iš tokios Izraelio giminės’‘, |
3 |
Abšalomas jam sakydavo: ‘‘Tavo reikalas yra geras ir teisingas, bet nėra pas karalių kas tave išklausytų. |
4 |
Jei mane paskirtų krašto teisėju, tai pas mane galėtų ateiti kiekvienas, turįs bylą ar skundą, ir aš apginčiau jo teises’‘. |
5 |
Jei kas norėdavo Abšalomui nusilenkti, jis ištiesęs ranką tą apkabindavo ir pabučiuodavo. |
6 |
Taip Abšalomas elgėsi su visais izraelitais, kurie ateidavo į karaliaus teismą. Abšalomas tokiu būdu pavogė izraelitų širdis. |
7 |
Praėjus keturiasdešimčiai metų, Abšalomas tarė karaliui: ‘‘Prašau, leisk man eiti į Hebroną ir įvykdyti įžadą, kurį daviau Viešpačiui. |
8 |
Gyvendamas Gešūre, Sirijoje, daviau įžadą: ‘Jei Viešpats mane parves atgal į Jeruzalę, aš tarnausiu Jam’ ‘‘. |
9 |
Karalius jam tarė: ‘‘Eik ramybėje’‘. Abšalomas pakilo ir išėjo į Hebroną. |
10 |
Jis slapta išsiuntė pasiuntinius į visas Izraelio gimines su pranešimu: ‘‘Išgirdę trimito garsą, sakykite: ‘Abšalomas karaliauja Hebrone’ ‘‘. |
11 |
Iš Jeruzalės su Abšalomu išvyko du šimtai pakviestų vyrų. Jie ėjo nieko pikto nemanydami ir nieko nežinodami. |
12 |
Abšalomas aukodamas dar pasikvietė iš Gilojo miesto Ahitofelį, Dovydo patarėją. Taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą. |
13 |
Pasiuntinys atėjo pas Dovydą ir pranešė: ‘‘Izraelio žmonių širdys prisirišo prie Abšalomo’‘. |
14 |
Dovydas sakė visiems savo tarnams Jeruzalėje: ‘‘Bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo Abšalomo. Skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu’‘. |
15 |
Karaliaus tarnai sakė karaliui: ‘‘Štai tavo tarnai vykdys visa, ką karalius įsakys’‘. |
16 |
Karalius išėjo kartu su visais namiškiais, liko tik dešimt sugulovių namų saugoti. |
17 |
Karalius išėjo, ir visi žmonės sekė paskui jį, ir jie sustojo toli nuo namų. |
18 |
Visi jo tarnai ėjo šalia jo, o keretai, peletai ir gatiečiai, šeši šimtai vyrų, kurie buvo atėję su juo iš Gato, ėjo pirma karaliaus. |
19 |
Dovydas klausė gatietį Itają: ‘‘Kodėl tu eini su mumis? Grįžk ir pasilik pas karalių. Tu juk esi svetimšalis, atėjęs čia iš savo krašto. |
20 |
Vakar atėjai, o šiandien ar turėtum eiti su mumis? Aš turiu eiti, o tu grįžk su savo broliais. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi’‘. |
21 |
Itajas atsakė karaliui: ‘‘Kaip Viešpats gyvas ir mano valdovas karalius gyvas! Kur bus mano karalius, mirtyje ar gyvenime, ten bus ir jo tarnas’‘. |
22 |
Dovydas tarė Itajui: ‘‘Tai eik su manimi’‘. Itajas perėjo su visais savo vyrais ir jų šeimomis. |
23 |
Visas kraštas garsiai verkė, ir visi žmonės perėjo į kitą pusę, ir karalius perėjo per Kedrono upelį ir traukė dykumos link. |
24 |
Atėjo Cadokas ir levitai, nešdami Dievo Sandoros skrynią. Jie pastatė Dievo skrynią, ir Abjataras ėjo aukštyn, kol visi pasitraukė iš miesto. |
25 |
Karalius Cadokui tarė: ‘‘Nešk Dievo skrynią atgal į miestą. Jei rasiu malonę Viešpaties akyse, Jis mane parves ir parodys man ją ir savo buveinę. |
26 |
Jei Jis man sakys: ‘Aš nepatenkintas tavimi’, tai tegul daro su manimi, kaip Jam patinka’‘. |
27 |
Tada karalius kalbėjo kunigui Cadokui: ‘‘Tu esi regėtojas. Tu, tavo sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus Jehonatanas grįžkite ramybėje į miestą. |
28 |
Štai aš pasiliksiu dykumoje, kol gausiu iš jūsų pranešimą’‘. |
29 |
Cadokas ir Abjataras parnešė Dievo skrynią į Jeruzalę ir ten pasiliko. |
30 |
Dovydas ėjo aukštyn Alyvų kalno šlaitu verkdamas, apsigaubęs galvą ir basas. Visi su juo buvę žmonės, apsigaubę galvas, ėjo aukštyn taip pat verkdami. |
31 |
Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: ‘‘Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais’‘. |
32 |
Kalno viršūnėje, kur Dovydas garbino Dievą, jį pasitiko arkietis Hušajas su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva. |
33 |
Dovydas jam tarė: ‘‘Jei eisi su manimi, būsi man našta, |
34 |
o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, sakydamas jam: ‘Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas’, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti. |
35 |
Su tavimi bus kunigai Cadokas ir Abjataras. Pranešk jiems visa, ką nugirsi karaliaus namuose. |
36 |
Pas juos yra abu jų sūnūs: Cadoko sūnus Ahimaacas ir AbjataroJehonatanas; per juos perduok man viską, ką išgirsi’‘. |
37 |
Dovydo draugas Hušajas sugrįžo į Jeruzalę, Abšalomui įeinant į ją.
|
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |