A A A A A
Facebook Instagram Twitter
Lietuvos Biblija

Pradžios 8



1
Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.
2
Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi.
3
Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti.
4
Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose.
5
O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės.
6
Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs,
7
ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės.
8
Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje.
9
Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką.
10
Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį.
11
Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės.
12
Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo.
13
Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs.
14
Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa.
15
Tada Dievas tarė Nojui:
16
‘‘Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos.
17
Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų’‘.
18
Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos.
19
Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos.
20
Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.
21
Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: ‘‘Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.
22
Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!’‘











Pradžios 8:1

Pradžios 8:2

Pradžios 8:3

Pradžios 8:4

Pradžios 8:5

Pradžios 8:6

Pradžios 8:7

Pradžios 8:8

Pradžios 8:9

Pradžios 8:10

Pradžios 8:11

Pradžios 8:12

Pradžios 8:13

Pradžios 8:14

Pradžios 8:15

Pradžios 8:16

Pradžios 8:17

Pradžios 8:18

Pradžios 8:19

Pradžios 8:20

Pradžios 8:21

Pradžios 8:22







Pradžios 1 / Pra 1

Pradžios 2 / Pra 2

Pradžios 3 / Pra 3

Pradžios 4 / Pra 4

Pradžios 5 / Pra 5

Pradžios 6 / Pra 6

Pradžios 7 / Pra 7

Pradžios 8 / Pra 8

Pradžios 9 / Pra 9

Pradžios 10 / Pra 10

Pradžios 11 / Pra 11

Pradžios 12 / Pra 12

Pradžios 13 / Pra 13

Pradžios 14 / Pra 14

Pradžios 15 / Pra 15

Pradžios 16 / Pra 16

Pradžios 17 / Pra 17

Pradžios 18 / Pra 18

Pradžios 19 / Pra 19

Pradžios 20 / Pra 20

Pradžios 21 / Pra 21

Pradžios 22 / Pra 22

Pradžios 23 / Pra 23

Pradžios 24 / Pra 24

Pradžios 25 / Pra 25

Pradžios 26 / Pra 26

Pradžios 27 / Pra 27

Pradžios 28 / Pra 28

Pradžios 29 / Pra 29

Pradžios 30 / Pra 30

Pradžios 31 / Pra 31

Pradžios 32 / Pra 32

Pradžios 33 / Pra 33

Pradžios 34 / Pra 34

Pradžios 35 / Pra 35

Pradžios 36 / Pra 36

Pradžios 37 / Pra 37

Pradžios 38 / Pra 38

Pradžios 39 / Pra 39

Pradžios 40 / Pra 40

Pradžios 41 / Pra 41

Pradžios 42 / Pra 42

Pradžios 43 / Pra 43

Pradžios 44 / Pra 44

Pradžios 45 / Pra 45

Pradžios 46 / Pra 46

Pradžios 47 / Pra 47

Pradžios 48 / Pra 48

Pradžios 49 / Pra 49

Pradžios 50 / Pra 50