A A A A A
Facebook Instagram Twitter
Lietuvos Biblija

Pradžios 8



1
Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.
2
Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi.
3
Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti.
4
Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose.
5
O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės.
6
Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs,
7
ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės.
8
Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje.
9
Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką.
10
Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį.
11
Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės.
12
Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo.
13
Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs.
14
Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa.
15
Tada Dievas tarė Nojui:
16
‘‘Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos.
17
Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų’‘.
18
Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos.
19
Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos.
20
Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.
21
Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: ‘‘Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.
22
Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!’‘











Pradžios 8:1
Pradžios 8:2
Pradžios 8:3
Pradžios 8:4
Pradžios 8:5
Pradžios 8:6
Pradžios 8:7
Pradžios 8:8
Pradžios 8:9
Pradžios 8:10
Pradžios 8:11
Pradžios 8:12
Pradžios 8:13
Pradžios 8:14
Pradžios 8:15
Pradžios 8:16
Pradžios 8:17
Pradžios 8:18
Pradžios 8:19
Pradžios 8:20
Pradžios 8:21
Pradžios 8:22






Pradžios 1 / Pra 1
Pradžios 2 / Pra 2
Pradžios 3 / Pra 3
Pradžios 4 / Pra 4
Pradžios 5 / Pra 5
Pradžios 6 / Pra 6
Pradžios 7 / Pra 7
Pradžios 8 / Pra 8
Pradžios 9 / Pra 9
Pradžios 10 / Pra 10
Pradžios 11 / Pra 11
Pradžios 12 / Pra 12
Pradžios 13 / Pra 13
Pradžios 14 / Pra 14
Pradžios 15 / Pra 15
Pradžios 16 / Pra 16
Pradžios 17 / Pra 17
Pradžios 18 / Pra 18
Pradžios 19 / Pra 19
Pradžios 20 / Pra 20
Pradžios 21 / Pra 21
Pradžios 22 / Pra 22
Pradžios 23 / Pra 23
Pradžios 24 / Pra 24
Pradžios 25 / Pra 25
Pradžios 26 / Pra 26
Pradžios 27 / Pra 27
Pradžios 28 / Pra 28
Pradžios 29 / Pra 29
Pradžios 30 / Pra 30
Pradžios 31 / Pra 31
Pradžios 32 / Pra 32
Pradžios 33 / Pra 33
Pradžios 34 / Pra 34
Pradžios 35 / Pra 35
Pradžios 36 / Pra 36
Pradžios 37 / Pra 37
Pradžios 38 / Pra 38
Pradžios 39 / Pra 39
Pradžios 40 / Pra 40
Pradžios 41 / Pra 41
Pradžios 42 / Pra 42
Pradžios 43 / Pra 43
Pradžios 44 / Pra 44
Pradžios 45 / Pra 45
Pradžios 46 / Pra 46
Pradžios 47 / Pra 47
Pradžios 48 / Pra 48
Pradžios 49 / Pra 49
Pradžios 50 / Pra 50