A A A A A
Facebook Instagram Twitter
Lietuvos Biblija

Pradžios 28



1
Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino jį ir jam įsakė: ‘‘Neimk žmonos iš kanaaniečių giminės.
2
Keliauk į Mesopotamiją, į tavo motinos tėvo Betuelio namus, ir iš tavo motinos brolio Labano dukterų pasirink žmoną,
3
o visagalis Dievas telaimina tave ir tepadaro tave vaisingą, ir tepadaugina tave, kad iš tavęs kiltų daugybė tautų!
4
Jis tesuteikia tau ir tavo palikuonims Abraomo palaiminimą, kad paveldėtum žemę, kurioje esi svetimšalis, kurią Dievas atidavė Abraomui’‘.
5
Izaokas išleido Jokūbą. Tas išėjo į Mesopotamiją pas Labaną, siro Betuelio sūnų, Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį.
6
Ezavas pamatė, kad Izaokas palaimino Jokūbą ir jį išsiuntė į Mesopotamiją žmonos pasirinkti ir, laimindamas jį, įsakė: ‘‘Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų’‘.
7
Jokūbas paklausė savo tėvo ir iškeliavo į Mesopotamiją.
8
Ezavas įsitikino, kad kanaanietės nepatinka jo tėvui Izaokui.
9
Tada Ezavas, nuėjęs pas Izmaelį, be savo turimųjų žmonų dar vedė Mahalatą, Abraomo sūnaus Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.
10
Jokūbas, išvykęs iš Beer Šebos, keliavo į Charaną.
11
Jis, pasiekęs vieną vietovę, ten pasiliko nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs vieną iš ten gulinčių akmenų, pasidėjo priegalviu ir atsigulė.
12
Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn.
13
Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: ‘‘Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims.
14
O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės!
15
Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs’‘.
16
Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: ‘‘Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!’‘
17
Jis nusigandęs tarė: ‘‘Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!’‘
18
Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo.
19
Jis pavadino tą vietą Beteliu; anksčiau tas miestas vadinosi Lūzas.
20
Jokūbas padarė įžadą: ‘‘Jei Viešpats Dievas bus su manimi, mane saugos šitame kely ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti,
21
jei ramybėje sugrįšiu į savo tėvo namus, tada Viešpats bus mano Dievas.
22
Ir šitas akmuo, kurį pastačiau paminklu, bus Dievo namai. Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį’‘.











Pradžios 28:1
Pradžios 28:2
Pradžios 28:3
Pradžios 28:4
Pradžios 28:5
Pradžios 28:6
Pradžios 28:7
Pradžios 28:8
Pradžios 28:9
Pradžios 28:10
Pradžios 28:11
Pradžios 28:12
Pradžios 28:13
Pradžios 28:14
Pradžios 28:15
Pradžios 28:16
Pradžios 28:17
Pradžios 28:18
Pradžios 28:19
Pradžios 28:20
Pradžios 28:21
Pradžios 28:22






Pradžios 1 / Pra 1
Pradžios 2 / Pra 2
Pradžios 3 / Pra 3
Pradžios 4 / Pra 4
Pradžios 5 / Pra 5
Pradžios 6 / Pra 6
Pradžios 7 / Pra 7
Pradžios 8 / Pra 8
Pradžios 9 / Pra 9
Pradžios 10 / Pra 10
Pradžios 11 / Pra 11
Pradžios 12 / Pra 12
Pradžios 13 / Pra 13
Pradžios 14 / Pra 14
Pradžios 15 / Pra 15
Pradžios 16 / Pra 16
Pradžios 17 / Pra 17
Pradžios 18 / Pra 18
Pradžios 19 / Pra 19
Pradžios 20 / Pra 20
Pradžios 21 / Pra 21
Pradžios 22 / Pra 22
Pradžios 23 / Pra 23
Pradžios 24 / Pra 24
Pradžios 25 / Pra 25
Pradžios 26 / Pra 26
Pradžios 27 / Pra 27
Pradžios 28 / Pra 28
Pradžios 29 / Pra 29
Pradžios 30 / Pra 30
Pradžios 31 / Pra 31
Pradžios 32 / Pra 32
Pradžios 33 / Pra 33
Pradžios 34 / Pra 34
Pradžios 35 / Pra 35
Pradžios 36 / Pra 36
Pradžios 37 / Pra 37
Pradžios 38 / Pra 38
Pradžios 39 / Pra 39
Pradžios 40 / Pra 40
Pradžios 41 / Pra 41
Pradžios 42 / Pra 42
Pradžios 43 / Pra 43
Pradžios 44 / Pra 44
Pradžios 45 / Pra 45
Pradžios 46 / Pra 46
Pradžios 47 / Pra 47
Pradžios 48 / Pra 48
Pradžios 49 / Pra 49
Pradžios 50 / Pra 50