A A A A A
Lietuvos Biblija

Pradžios 19

1
Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.
2
Jis tarė: ‘‘Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu’‘. Bet jie atsakė: ‘‘Ne, mes nakvosime gatvėje’‘.
3
Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.
4
Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.
5
Jie pašaukė Lotą ir tarė: ‘‘Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume’‘.
6
Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,
7
tarė: ‘‘Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!
8
Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu’‘.
9
Bet jie tarė: ‘‘Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais’‘. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.
10
Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.
11
O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.
12
Lotui juodu tarė: ‘‘Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!
13
Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti’‘.
14
Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: ‘‘Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą’‘. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.
15
Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: ‘‘Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės’‘.
16
Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.
17
Išvedę juos, tarė: ‘‘Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!’‘
18
Lotas jiems atsakė: ‘‘O ne, mano Viešpatie!
19
Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.
20
Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu’‘.
21
Jis tarė jam: ‘‘Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.
22
Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten’‘. Todėl tą miestą pavadino Coaru.
23
Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.
24
Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų.
25
Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.
26
Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.
27
Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,
28
ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.
29
Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.
30
Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.
31
Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: ‘‘Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.
32
Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!’‘
33
Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.
34
Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: ‘‘Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!’‘
35
Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.
36
Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.
37
Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.
38
Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.
Pradžios 19:1
Pradžios 19:2
Pradžios 19:3
Pradžios 19:4
Pradžios 19:5
Pradžios 19:6
Pradžios 19:7
Pradžios 19:8
Pradžios 19:9
Pradžios 19:10
Pradžios 19:11
Pradžios 19:12
Pradžios 19:13
Pradžios 19:14
Pradžios 19:15
Pradžios 19:16
Pradžios 19:17
Pradžios 19:18
Pradžios 19:19
Pradžios 19:20
Pradžios 19:21
Pradžios 19:22
Pradžios 19:23
Pradžios 19:24
Pradžios 19:25
Pradžios 19:26
Pradžios 19:27
Pradžios 19:28
Pradžios 19:29
Pradžios 19:30
Pradžios 19:31
Pradžios 19:32
Pradžios 19:33
Pradžios 19:34
Pradžios 19:35
Pradžios 19:36
Pradžios 19:37
Pradžios 19:38
Pradžios 1 / Pra 1
Pradžios 2 / Pra 2
Pradžios 3 / Pra 3
Pradžios 4 / Pra 4
Pradžios 5 / Pra 5
Pradžios 6 / Pra 6
Pradžios 7 / Pra 7
Pradžios 8 / Pra 8
Pradžios 9 / Pra 9
Pradžios 10 / Pra 10
Pradžios 11 / Pra 11
Pradžios 12 / Pra 12
Pradžios 13 / Pra 13
Pradžios 14 / Pra 14
Pradžios 15 / Pra 15
Pradžios 16 / Pra 16
Pradžios 17 / Pra 17
Pradžios 18 / Pra 18
Pradžios 19 / Pra 19
Pradžios 20 / Pra 20
Pradžios 21 / Pra 21
Pradžios 22 / Pra 22
Pradžios 23 / Pra 23
Pradžios 24 / Pra 24
Pradžios 25 / Pra 25
Pradžios 26 / Pra 26
Pradžios 27 / Pra 27
Pradžios 28 / Pra 28
Pradžios 29 / Pra 29
Pradžios 30 / Pra 30
Pradžios 31 / Pra 31
Pradžios 32 / Pra 32
Pradžios 33 / Pra 33
Pradžios 34 / Pra 34
Pradžios 35 / Pra 35
Pradžios 36 / Pra 36
Pradžios 37 / Pra 37
Pradžios 38 / Pra 38
Pradžios 39 / Pra 39
Pradžios 40 / Pra 40
Pradžios 41 / Pra 41
Pradžios 42 / Pra 42
Pradžios 43 / Pra 43
Pradžios 44 / Pra 44
Pradžios 45 / Pra 45
Pradžios 46 / Pra 46
Pradžios 47 / Pra 47
Pradžios 48 / Pra 48
Pradžios 49 / Pra 49
Pradžios 50 / Pra 50