A A A A A
Biblija per vienerius metus
Balandis 19

Teisėjų 3:1-31
1. Šitas tautas Viešpats paliko krašte, norėdamas išmėginti izraelitus, kurie nebuvo pergyvenę Kanaano karų,
2. kad izraelitų kartos žinotų, kas yra karas, ir išmoktų kariauti:
3. penkis filistinų kunigaikščius, visus kanaaniečius, sidoniečius ir hivus, kurie gyveno Libano kalnyne nuo Baal Hermono kalno iki Lebo Hamato slėnio.
4. Jie buvo palikti išmėginti izraelitus, ar jie klausys Viešpaties įsakymų, kuriuos Jis davė jų tėvams per Mozę.
5. Izraelitai gyveno tarp kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių.
6. Jie vedė jų dukteris, savo dukteris davė jų sūnums ir tarnavo jų dievams.
7. Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, pamiršo Viešpatį, savo Dievą, ir tarnavo Baaliams ir alkams.
8. Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė jį į Mesopotamijos karaliaus Kušan Rišataimo rankas. Izraelitai tarnavo Kušan Rišataimui aštuonerius metus.
9. Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Viešpats pakėlė jiems išlaisvintoją, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnų Otnielį, kuris juos išgelbėjo.
10. Viešpaties Dvasia nužengė ant jo, ir jis tapo Izraelio teisėju. Jis išėjo į karą prieš Mesopotamijos karalių Kusan Rasataimą, ir Viešpats atidavė Kusan Rasataimą į jo rankas.
11. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų. Ir Kenazo sūnus Otnielis mirė.
12. Tuomet izraelitai vėl darė pikta Viešpaties akivaizdoje. Viešpats sustiprino Moabo karalių Egloną prieš Izraelį, kadangi jie piktai elgėsi Viešpaties akivaizdoje.
13. Jis su amonitais ir amalekiečiais pakilo prieš Izraelį, jį sumušė ir užėmė Palmių miestą.
14. Izraelitai tarnavo Moabo karaliui Eglonui aštuoniolika metų.
15. Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Jis siuntė jiems gelbėtoją, Gero sūnų Ehudą, kairiarankį, iš Benjamino giminės. Izraelitai per jį siuntė dovaną Moabo karaliui Eglonui.
16. Ehudas pasidarė dviašmenį durklą vienos uolekties ilgio ir jį diržu prisijuosė po savo drabužiais dešinėje pusėje.
17. Jis pristatė dovaną Moabo karaliui Eglonui, kuris buvo labai storas vyras.
18. Įteikęs dovaną, Ehudas pasiuntė namo vyrus, nešusius dovaną,
19. o pats nuo Gilgalos akmeninių stabų sugrįžo pas Egloną ir tarė: ‘‘Aš turiu slaptą žinią tau, karaliau’‘. Karalius pasakė: ‘‘Tylos!’‘ Ir visi, stovėjusieji prie jo, išėjo.
20. Ehudas nuėjo pas jį. Karalius sėdėjo vėsiame, antrame aukšte jam įrengtame kambaryje. Ehudas jam tarė: ‘‘Turiu tau žinią nuo Dievo’‘. Karalius atsistojo.
21. Ehudas, kairiąja ranka paėmęs durklą nuo savo dešiniojo šono, įsmeigė jį į karaliaus pilvą
22. taip, kad rankena sulindo paskui ašmenis ir taukai apdengė durklą, ir jis negalėjo jo ištraukti; ir nešvarumai išėjo lauk.
23. Ehudas išėjo į prieškambarį, uždarė ir užrakino to kambario duris.
24. Jam išėjus, atėję karaliaus tarnai pamatė, kad antro aukšto kambario durys užrakintos. Jie pagalvojo, kad jis atlieka savo reikalą vėsiame kambaryje.
25. Jie laukė, nes gėdijosi įeiti, tačiau jis neatidarė kambario durų. Pasiėmę raktą, jie atrakino ir pamatė, kad jų valdovas guli ant žemės negyvas.
26. Ehudas, kol jie delsė, pabėgo ir pro akmeninius stabus pasiekė Seyrą.
27. Atvykęs jis trimitavo Efraimo kalnuose. Išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo.
28. Jis įsakė: ‘‘Sekite mane, nes Viešpats atidavė į jūsų rankas jūsų priešus moabitus!’‘ Jie ėjo paskui jį ir, užėmę Jordano brastas, kuriomis pereinama į Moabą, niekam neleido pereiti.
29. Tuo metu jie nužudė apie dešimt tūkstančių moabitų, tvirtų ir narsių vyrų, ir nė vienas neištrūko.
30. Taip tuomet Moabas buvo Izraelio pavergtas. Kraštas ilsėjosi aštuoniasdešimt metų.
31. Po jo valdė Anato sūnus Šamgaras, kuris užmušė šešis šimtus filistinų lazda jaučiams varyti ir išlaisvino Izraelį.

Teisėjų 4:1-24
1. Ehudui mirus, izraelitai ir toliau darė pikta Viešpaties akivaizdoje.
2. Viešpats atidavė juos į Kanaano karaliaus Jabino rankas, kuris karaliavo Hacore. Jo kariuomenės vadas Sisera gyveno Harošet ha Goime.
3. Izraelitai šaukėsi Viešpaties, nes Jabinas turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir smarkiai spaudė izraelitus dvidešimt metų.
4. Pranašė Debora, Lapidoto žmona, tuo metu buvo teisėja Izraelyje.
5. Ji gyveno po Deboros palme, tarp Ramos ir Betelio, Efraimo kalnuose, ir izraelitai ateidavo pas ją bylinėtis.
6. Ji pasišaukė Abinoamo sūnų Baraką iš Neftalio Kedešo ir tarė jam: ‘‘Viešpats, Izraelio Dievas, tau įsako eiti į Taboro kalną su dešimt tūkstančių vyrų iš Neftalio ir Zabulono giminių,
7. o Jis atves pas tave prie Kišono upelio Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo vežimais bei visa kariuomene ir jį atiduos į tavo rankas’‘.
8. Barakas jai atsakė: ‘‘Jei tu eisi su manimi, aš eisiu, o jei neisi su manimi­neisiu’‘.
9. Ji tarė: ‘‘Aš eisiu su tavimi, tačiau tu nepasižymėsi žygyje, nes Viešpats atiduos Siserą į moters rankas’‘. Ir Debora su Baraku ėjo į Kedešą.
10. Barakas sušaukė Zabulono ir Neftalio vyrus į Kedešą. Jį sekė dešimt tūkstančių vyrų, ir Debora ėjo su juo.
11. Heberas, kainitas, atsiskyrė nuo kainitų, Mozės giminaičio Hobabo palikuonių. Jis pasistatė savo palapinę po ąžuolu arti Caanaimo Kedeše.
12. Kai Siserai pranešė, kad Abinoamo sūnus Barakas nužygiavo į Taboro kalną,
13. Sisera sušaukė visus savo kovos vežimus­devynis šimtus geležinių vežimų ir visus karius Harošet ha Goime prie Kišono upelio.
14. Tada Debora tarė Barakui: ‘‘Pakilk, šiandien Viešpats atidavė Siserą į tavo rankas. Tikrai Viešpats yra su tavimi!’‘ Barakas nusileido nuo Taboro kalno su dešimčia tūkstančių vyrų.
15. Viešpats taip išgąsdino Siserą, kad jo kovos vežimai ir visa kariuomenė, pamatę Baraką, pakriko, pats Sisera, nušokęs nuo vežimo, pabėgo pėsčias.
16. O Barakas vijosi kovos vežimus ir kariuomenę iki Harošet ha Goimo. Visa Siseros kariuomenė buvo išžudyta kardu, nė vienas neišliko gyvas.
17. Sisera pėsčias nubėgo į kainito Hebero žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Hacoro karaliaus Jabino ir kainito Hebero buvo taika.
18. Jaelė išėjo Siseros sutikti ir jį pakvietė: ‘‘Užsuk, viešpatie, užsuk pas mane, nebijok!’‘ Jis užėjo pas ją į palapinę, o ji apklojo jį antklode.
19. Jis prašė vandens atsigerti, nes buvo labai ištroškęs. Ji, atrišusi pieno odinę, davė jam atsigerti ir vėl jį užklojo.
20. Sisera prašė jos atsistoti palapinės angoje ir, jei kas atėjęs klaustų, ar yra pas ją kas nors, atsakyti, kad nėra.
21. Hebero žmona Jaelė paėmė palapinės kuolelį, kūjį ir tylomis įėjusi kuolelį įkalė jam į smilkinį taip, kad jį prismeigė prie žemės, kai Sisera buvo labai nuvargęs ir giliai miegojo. Taip jis mirė.
22. Kai pasirodė Barakas, besivydamas Siserą, Jaelė, išėjusi jo pasitikti, tarė: ‘‘Eikš, aš tau parodysiu vyrą, kurio ieškai’‘. Jis įėjo į jos palapinę ir pamatė Siserą, gulintį negyvą su įsmeigtu kuoleliu smilkinyje.
23. Taip Dievas tuomet pažemino Kanaano karalių Jabiną izraelitų akyse.
24. Izraelitai vis labiau spaudė Kanaano karalių Jabiną, kol jį visai sunaikino.

Psalmynas 48:9-14
9. Dieve, būdami Tavo šventykloje, prisiminėme Tavo malonę.
10. Dieve, kaip Tavo vardas, taip ir Tavo šlovė pasiekia žemės pakraščius. Tavoji dešinė pilna teisumo.
11. Tesidžiaugia Siono kalnas! Tedžiūgauja Judo dukterys dėl Tavo sprendimų.
12. Apeikite aplinkui Sioną, apžiūrėkite jį, suskaičiuokite jo bokštus.
13. Įsidėmėkite jį supantį pylimą, išvaikščiokite jo rūmus, kad galėtumėte papasakoti būsimosioms kartoms.
14. Nes šis Dievas yra mūsų Dievas per amžius, Jis ves mus iki mirties.

Patarlių 14:18-19
18. Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.
19. Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

Luko 14:25-35
25. Kartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms:
26. ‘‘Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,­negali būti mano mokinys.
27. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
28. Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?
29. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo,
30. sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.
31. Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?!
32. Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
33. Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys’‘.
34. ‘‘Druska­geras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?
35. Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘