Teisėjų 6

1

Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats juos atidavė į midjaniečių rankas septyneriems metams.

2

Midjaniečiai spaudė izraelitus, todėl jie pasidarė kalnuose lindynių, olų ir tvirtovių.

3

Izraelitams apsėjus dirvas, ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai.

4

Pasistatę stovyklas, jie sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų.

5

Jie ateidavo su savo gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių­neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų.

6

Midjaniečiai labai nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties.

7

Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties dėl midjaniečių,

8

Jis atsiuntė izraelitams pranašą, kuris jiems paskelbė Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: ‘‘Aš jus išvedžiau iš Egipto vergijos,

9

Aš išgelbėjau jus iš egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo jūsų ir jums atidaviau jų žemę.

10

O jums pasakiau: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; negarbinkite amoritų, kurių krašte gyvenate, dievų. Bet jūs neklausėte manęs’ ‘‘.

11

Atėjęs Viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.

12

Jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: ‘‘Viešpats su tavimi, galingas karžygy!’‘

13

Gedeonas jam atsakė: ‘‘Viešpatie, jei Viešpats yra su mumis, kodėl mums taip atsitiko? Kur yra visi Jo stebuklai, apie kuriuos pasakojo mūsų tėvai, sakydami: ‘Tikrai, Viešpats išvedė mus iš Egipto’? Dabar Viešpats mus atstūmė ir atidavė į midjaniečių rankas’‘.

14

Viešpats, pažiūrėjęs į Gedeoną, tarė: ‘‘Eik šioje savo jėgoje ir išgelbėk Izraelį iš midjaniečių! Aš tave siunčiu’‘.

15

Gedeonas klausė: ‘‘Viešpatie, kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano šeima yra skurdžiausia Manaso giminėje, o aš pats mažiausias savo tėvo namuose’‘.

16

Viešpats jam atsakė: ‘‘Aš būsiu su tavimi, ir tu nugalėsi midjaniečius kaip vieną vyrą’‘.

17

Gedeonas atsakė: ‘‘Jei radau malonę Tavo akyse, tai parodyk ženklą, kad Tu kalbi su manimi.

18

Prašau, nepasitrauk iš čia, kol sugrįšiu ir atnešiu Tau dovaną’‘. Jis atsakė: ‘‘Aš palauksiu, iki sugrįši’‘.

19

Gedeonas nuskubėjo į namus. Paruošęs ožiuką ir neraugintos duonos iš vienos efos miltų, mėsą sudėjo į pintinę, sriubą supylė į puodą ir viską atnešė po ąžuolu, ir davė Jam.

20

Dievo angelas jam tarė: ‘‘Paimk mėsą bei neraugintą duoną ir padėk čia ant uolos, o sriubą išpilk!’‘ Jis taip ir padarė.

21

Viešpaties angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada Viešpaties angelas pradingo jam iš akių.

22

Kada Gedeonas suprato, kad čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą’‘.

23

Viešpats jam atsakė: ‘‘Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!’‘

24

Gedeonas ten pastatė aukurą Viešpačiui ir pavadino jį ‘‘Viešpats yra ramybė’‘. Jis tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje.

25

Tą pačią naktį Viešpats jam liepė: ‘‘Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę.

26

Pastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės, kurią iškirsi, malkų’‘.

27

Gedeonas su dešimčia savo tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne dienos metu, bet naktį.

28

Kai miesto žmonės, atsikėlę anksti rytą, pamatė nugriautą Baalio aukurą ir prie jo buvusią giraitę iškirstą ir ant pastatyto aukuro paaukotą antrą jautį,

29

jie kalbėjo vienas kitam: ‘‘Kas tai padarė?’‘ Ieškodami ir klausinėdami jie sužinojo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gedeonas.

30

Miesto vyrai sakė Jehoašui: ‘‘Išvesk savo sūnų­jis turi mirti, nes sugriovė Baalio aukurą ir iškirto prie jo buvusią giraitę’‘.

31

Jehoašas tarė visiems prie jo stovintiems: ‘‘Ar jūs norite ginti Baalį ir manote jį išgelbėti? Kas gins jį, tas temiršta, nesulaukęs ryto. Jei jis yra dievas, tegul pats apgina save, nes sugriautas jo aukuras’‘.

32

Tą dieną Gedeonas buvo pramintas Jerubaalu, nes jo tėvas sakė: ‘‘Tegul Baalis apgina save, nes jis sugriovė jo aukurą’‘.

33

Midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai susirinkę perėjo per Jordaną ir pasistatė stovyklas Jezreelio slėnyje.

34

Viešpaties Dvasia nužengė ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį.

35

Jis išsiuntė pasiuntinius į visą Manasą, ir jie taip pat susirinko pas jį. Jis išsiuntė pasiuntinius ir pas Ašerą, Zabuloną bei Neftalį. Jie atėjo jo pasitikti.

36

Gedeonas tarė Dievui: ‘‘Jei išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip sakei,

37

štai aš patiesiu vilną klojime; jei rasa bus tik ant vilnos, o aplink žemė bus sausa, tai žinosiu, kad išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip kalbėjai’‘.

38

Taip ir įvyko. Rytojaus dieną atsikėlęs anksti rytą jis išgręžė iš vilnos pilną dubenį vandens.

39

Gedeonas tarė Dievui: ‘‘Teneužsidega Tavo rūstybė prieš mane, jei aš dar kartą prabilsiu. Aš prašau dar kartą leisti man pabandyti su vilna. Šį kartą tegul lieka sausa tik vilna, o ant žemės tebūna rasa’‘.

40

Dievas taip padarė tą naktį: sausa buvo tik vilna, o aplinkui ant žemės buvo rasa.