Teisėjų 16

1

Kartą Samsonas, nuvykęs į Gazą, pamatė paleistuvę ir užėjo pas ją.

2

Gazos gyventojai, sužinoję, kad Samsonas atėjo į miestą, visą naktį laukė jo prie miesto vartų, sakydami: ‘‘Kai prašvis rytas, nužudysime jį’‘.

3

Samsonas buvo pas paleistuvę iki vidurnakčio. Atsikėlęs vidurnaktį, jis nutvėrė miesto vartus su staktomis, iškėlė juos kartu su sklende, užsidėjo ant pečių ir nunešė ant kalno, esančio prie Hebrono.

4

Vėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila.

5

Atėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: ‘‘Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių’‘.

6

Delila klausė Samsoną: ‘‘Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?’‘

7

Samsonas jai atsakė: ‘‘Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.

8

Filistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną.

9

Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga­nepaaiškėjo.

10

Delila tarė Samsonui: ‘‘Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?’‘

11

Jis atsakė: ‘‘Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.

12

Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus.

13

Delila tarė Samsonui: ‘‘Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?’‘ Jis atsakė jai: ‘‘Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.

14

Jam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais.

15

Delila supykus tarė: ‘‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis’‘.

16

Ji nedavė jam ramybės savo kalbomis ir, primygtinai klausinėdama, taip jam įkyrėjo,

17

kad jis pasakė jai visą tiesą: ‘‘Mano galva niekados nebuvo skusta, nes aš esu pašvęstas Dievui nuo pat gimimo. Jei man nuskustų galvą, tai netekčiau jėgos ir tapčiau silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.

18

Delila pamatė, kad jis atvėrė jai širdį, ir pasišaukė filistinų kunigaikščius, sakydama: ‘‘Dar kartą ateikite, nes jis man atvėrė savo širdį’‘. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atnešė pinigus.

19

Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepė nukirpti Samsonui septynias galvos garbanas. Jo jėga dingo.

20

Ji tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo.

21

Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime.

22

Tuo laiku jo galvos plaukai pradėjo ataugti.

23

Filistinų kunigaikščiai susirinko aukoti gausių aukų savo dievui Dagonui ir pasidžiaugti laimėjimu. Jie sakė: ‘‘Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas Samsoną, mūsų priešą’‘.

24

Žmonės, jį matydami, garbino savo dievą: ‘‘Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas mūsų priešą, kuris nusiaubė mūsų šalį ir daug mūsiškių išžudė’‘.

25

Įsilinksminę jie tarė: ‘‘Pašaukite Samsoną, kad jis mus palinksmintų’‘. Jie atvedė Samsoną iš kalėjimo ir jį pastatė tarp kolonų, kad juos linksmintų.

26

Samsonas sakė jaunuoliui, kuris vedė jį už rankos: ‘‘Privesk mane prie kolonų, ant kurių laikosi pastatas, kad galėčiau atsiremti į jas’‘.

27

Pastatas buvo pilnas vyrų ir moterų, ten buvo ir visi filistinų kunigaikščiai. Ant stogo buvo apie tris tūkstančius vyrų bei moterų, kurie žiūrėjo, kaip Samsonas juos linksmino.

28

Samsonas šaukėsi Viešpaties: ‘‘Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!’‘

29

Samsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną­dešine, į kitą­kaire ranka

30

ir tarė: ‘‘Mirštu drauge su filistinais!’‘ Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas.

31

Po to atėjo jo broliai ir visi giminės. Jie, pasiėmę jį, nunešė ir palaidojo jo tėvo Manoacho kape tarp Coros ir Eštaolio. Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.