Teisėjų 1

1

Jozuei mirus, izraelitai klausė Viešpaties: ‘‘Kas iš mūsų eis pirmas kare su kanaaniečiais?’‘

2

Viešpats atsakė: ‘‘Judas eis pirmas; Aš atidaviau žemę į jo rankas’‘.

3

Tada Judas tarė savo broliui Simeonui: ‘‘Eime su manimi į mano kraštą ir kariaukime prieš kanaaniečius! Po to aš trauksiu su tavimi į tavo kraštą’‘. Ir Simeonas nuėjo su juo.

4

Juodu išžygiavo, ir Viešpats atidavė į jų rankas kanaaniečius ir perizus; jie išžudė prie Bezeko dešimt tūkstančių vyrų.

5

Ten jie sutiko Adoni Bezeką, kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus.

6

Adoni Bezekas pabėgo, bet jie vijosi jį ir sugavę nukirto jam rankų ir kojų nykščius.

7

Adoni Bezekas tarė: ‘‘Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino’‘. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė.

8

Judas kariavo prieš Jeruzalę, užėmęs ją, gyventojus išžudė kardu ir miestą padegė.

9

Paskui jis kariavo prieš kanaaniečius, gyvenusius kalnyne, pietuose, žemumoje

10

ir Hebrone; sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają. Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba.

11

Iš ten jie žygiavo prieš Debyrą, kuris anksčiau vadinosi Kirjat Seferas.

12

Tada Kalebas tarė: ‘‘Kas nugalės Kirjat Seferą ir jį užims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas’‘.

13

Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą.

14

Kai ji ištekėjo, Otnielis prikalbėjo ją prašyti iš savo tėvo dirbamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas klausė: ‘‘Ko nori?’‘

15

Ji tarė jam: ‘‘Tėve, palaimink mane! Tu davei man sausos žemės, duok man ir vandens versmių’‘. Tada Kalebas davė jai aukštutines ir žemutines versmes.

16

Mozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno.

17

Po to Judas su savo broliu Simeonu sumušė kanaaniečius, gyvenusius Cefate, ir sunaikino jį. Todėl tą miestą pavadino Horma.

18

Judas užėmė Gazą, Aškeloną ir Ekroną su jų apylinkėmis.

19

Viešpats buvo su Judu, ir jis užėmė kalnyną. Bet jis nepajėgė išstumti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių kovos vežimų.

20

Jie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus.

21

Benjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos.

22

Juozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais.

23

Juozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas.

24

Žvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: ‘‘Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime’‘.

25

Jis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido.

26

Tas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos.

27

Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje.

28

Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė.

29

Ir Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų.

30

Ir Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę.

31

Ašeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir Rehobo.

32

Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti.

33

Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę.

34

Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą.

35

Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę.

36

Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus.