|
|
|
|
|
|
Naujasis Testamentas
|
|
|
|
Lietuvos Biblija
|
|
|
|
1 |
Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ |
2 |
Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis, turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų. |
3 |
Kai Jis atplėšė antrąjį antspaudą, aš išgirdau antrąją būtybę sakant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ |
4 |
Ir pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo duota atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas. |
5 |
Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles. |
6 |
Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: ‘‘Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!’‘ |
7 |
Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą sakant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ |
8 |
Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas buvo Mirtis, ir paskui jį sekė Pragaras. Jiems buvo duota valdžia ketvirtadalyje žemės žudyti kardu, badu, mirtimi ir žemės žvėrimis. |
9 |
Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi. |
10 |
Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: ‘‘Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!’‘ |
11 |
Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie. |
12 |
Aš mačiau, kai Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas, |
13 |
o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. |
14 |
Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų. |
15 |
Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. |
16 |
Jie šaukė kalnams ir uoloms: ‘‘Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, |
17 |
nes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!’‘ |
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |