Laiškas 1

1

Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių.

2

Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.

3

Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,

4

o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

5

Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

6

Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo.

7

Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties,­

8

toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

9

Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,

10

o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.

11

Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.

12

Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

13

Nė vienas gundomas tenesako: ‘‘Esu Dievo gundomas’‘. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.

14

Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.

15

Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.

16

Neapsigaukite, mano mylimi broliai!

17

Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

18

Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.

19

Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

20

Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.

21

Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.

22

Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.

23

Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje.

24

Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.

25

Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.

26

Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

27

Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.