Hebrajams 4

1

Todėl, kol tebegalioja pažadas įeiti į Jo poilsį, bijokime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų pavėlavęs.

2

Mums, kaip ir jiems, buvo paskelbta Evangelija. Bet išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu.

3

O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: ‘‘Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį’ ‘‘, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo.

4

Jis vienoje vietoje pasakė apie septintąją dieną: ‘‘Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų’‘.

5

Ir vėl anoje vietoje: ‘‘Jie neįeis į mano poilsį’‘.

6

Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo,

7

Jis vėl nustato tam tikrą dieną, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis,­’‘šiandien’‘,­kaip ir buvo pasakyta: ‘‘Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių’‘.

8

Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną.

9

Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai,

10

nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų.

11

Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.

12

Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.

13

Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

14

Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo.

15

Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.

16

Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.