Romiečiams 3

1

Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?

2

Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.

3

Jei kai kurie tapo netikintys,­negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?

4

Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: ‘‘Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas’‘.

5

Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

6

Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?

7

Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?

8

Tai gal ‘‘darykime bloga, kad išeitų gera’‘,­kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.

9

Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys­visi yra nuodėmės valdžioje,

10

kaip parašyta: ‘‘Nėra teisaus, nėra nė vieno.

11

Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

12

Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

13

Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.

14

Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

15

jų kojos eiklios kraujo pralieti,

16

jų keliuose griuvimas ir vargas.

17

Jie nepažino taikos kelio,

18

ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė’‘.

19

Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

20

nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

21

Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,­

22

Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,

23

nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,

24

o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.

25

Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,

26

ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

27

Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.

28

Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.

29

Argi Dievas­tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,

30

nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.

31

O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.