Apaštalų Darbai 23

1

Skvarbiu žvilgsniu permetęs sinedrioną, Paulius prabilo: ‘‘Vyrai broliai! Iki šios dienos elgiausi Dievo akivaizdoje visiškai gryna sąžine’‘.

2

Bet vyriausiasis kunigas Ananijas įsakė šalia stovintiesiems smogti jam per burną.

3

Tuomet Paulius jam tarė: ‘‘Tau smogs Dievas, tu, pabaltinta siena! Tu čia sėdi, kad mane teistum pagal Įstatymą, o liepi mane mušti prieš Įstatymą?’‘

4

Šalia esantys tarė: ‘‘Tu keiki vyriausiąjį Dievo kunigą?!’‘

5

Paulius atsiliepė: ‘‘Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: ‘Nepiktžodžiauk savo tautos vadovui’ ‘‘.

6

Supratęs, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita­fariziejai, Paulius sušuko sinedrionui: ‘‘Vyrai broliai, aš fariziejus, fariziejaus sūnus, ir esu teisiamas už mirusiųjų prisikėlimo viltį!’‘

7

Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo.

8

Mat sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta.

9

Todėl kilo didelis triukšmas. Atsistoję fariziejų pusės Rašto žinovai griežtai prieštaravo, sakydami: ‘‘Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje. O jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas, nesipriešinkime Dievui!’‘

10

Įsisiautėjus smarkiam ginčui, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš jų ir nuvesti į kareivines.

11

Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: ‘‘Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje’‘.

12

Dieną slaptai susirinko žydų būrys ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nužudys Paulių.

13

Tokią sankalbą padarė daugiau negu keturiasdešimt žmonių.

14

Jie nuėjo pas aukštuosius kunigus bei vyresniuosius ir pasakė: ‘‘Mes siekte prisiekėme nieko neragauti, kol nužudysime Paulių.

15

Todėl dabar jūs kartu su sinedrionu prašykite tribūną, kad jis pristatytų jį jums rytoj, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasiruošę užmušti jį kelyje’‘.

16

Apie šį suokalbį nugirdo Pauliaus sesers sūnus. Jis atėjo į kareivines ir pranešė Pauliui.

17

Tada Paulius, pasivadinęs vieną šimtininką, paprašė: ‘‘Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną. Jis turi jam kai ką pranešti’‘.

18

Tas, paėmęs jį, nuvedė pas tribūną ir paaiškino: ‘‘Kalinys Paulius pasišaukė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį. Jis turįs tau kai ką pasakyti’‘.

19

Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: ‘‘Ką turi man pranešti?’‘

20

Tas atsakė: ‘‘Žydai susitarė prašyti tave, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą.

21

Netikėk jais! Nes jo tyko daugiau negu keturiasdešimt vyrų, kurie prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jį nužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo’‘.

22

Tribūnas atleido jaunuolį ir griežtai įsakė: ‘‘Niekam nesakyk, kad tu man tai pranešei’‘.

23

Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas pasakė: ‘‘Nuo trečios valandos nakties laikykite parengtyje žygiuoti į Cezarėją du šimtus kareivių, septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų.

24

Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių saugiai nugabentų pas valdytoją Feliksą’‘.

25

Ir jis parašė tokio turinio laišką:

26

‘‘Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą.

27

Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš, atėjęs su kareiviais, jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį.

28

Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau jį į jų sinedrioną.

29

Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu.

30

Kadangi man buvo pranešta apie žydų ruošiamą pasikėsinimą į šį vyrą, tai nedelsdamas siunčiu jį pas tave, nurodęs ir kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus. Lik sveikas’‘.

31

Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę.

32

Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines.

33

Anie, atvykę į Cezarėją, įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių.

34

Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos tas esąs. Sužinojęs, kad iš Kilikijos,

35

jis pasakė: ‘‘Aš tave išklausysiu, kai atvyks tavo kaltintojai’‘. Ir liepė jį saugoti Erodo pretorijuje.