Apaštalų Darbai 2

1

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.

2

Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.

3

Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.

4

Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

5

Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi.

6

Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

7

Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: ‘‘Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?

8

Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!

9

Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,

10

Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai,

11

kretiečiai ir arabai,­girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis’‘.

12

Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: ‘‘Ką tai reiškia?’‘

13

O kiti šaipydamiesi kalbėjo: ‘‘Jie prisigėrė jauno vyno’‘.

14

Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: ‘‘Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma,­įsidėmėkite mano žodžius!

15

Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę,­juk dabar vos trečia dienos valanda,­

16

bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį:

17

‘Paskutinėmis dienomis,­sako Dievas,­Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.

18

Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus.

19

Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

20

Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis­krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.

21

Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’.

22

Izraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto­vyrą, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų,­kaip ir patys žinote,­

23

Jį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.

24

Dievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje.

25

Juk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau.

26

Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje,

27

nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo.

28

Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’.

29

Vyrai broliai! Noriu jums drąsiai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos.

30

Būdamas pranašas ir žinodamas, jog Dievas jam prisiekdamas pažadėjo, kad iš jo palikuonių pagal kūną pakils Kristus užimti jo sosto,

31

Dovydas tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, kad ‘Jo siela neliks pragare ir Jo kūnas nematys supuvimo’.

32

Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.

33

Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.

34

Juk Dovydas neįžengė į dangų. Jis pats kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

35

kol Aš patiesiu Tavo priešus, tarsi pakojį po Tavo kojų’.

36

Tad tvirtai žinokite, visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote’‘.

37

Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: ‘‘Ką mums daryti, vyrai broliai?’‘

38

Petras jiems tarė: ‘‘Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.

39

Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas’‘.

40

Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: ‘‘Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!’‘

41

Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų.

42

Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.

43

Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų.

44

Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.

45

Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

46

Jie kasdien vieningai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, vaišindavosi su džiugia ir tauria širdimi,

47

šlovindami Dievą, ir turėjo malonę visų žmonių akyse. O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.