Apaštalų Darbai 12

1

Tuo metu karalius Erodas pakėlė ranką prieš kai kuriuos bažnyčios žmones.

2

Jis nukirsdino kalaviju Jokūbą, Jono brolį.

3

Pamatęs, kad tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintos duonos dienos.

4

Suėmęs jį, įmesdino į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius, o po Paschos ketino išvesti jį prieš minią.

5

Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui.

6

Paskutinę naktį prieš Erodui išvedant Petrą, tas, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų kalėjimą saugojo sargybiniai.

7

Ir štai ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: ‘‘Kelkis greičiau!’‘ Ir nukrito jam grandinės nuo rankų.

8

Angelas kalbėjo toliau: ‘‘Susijuosk ir apsiauk sandalus!’‘ Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: ‘‘Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!’‘

9

Petras išėjo ir sekė paskui jį, nesuvokdamas, kad angelo veiksmai tikri, nes jis tarėsi matąs regėjimą.

10

Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie prisiartino prie geležinių vartų į miestą, kurie savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga šalia ėjęs angelas nuo jo pasitraukė.

11

Petras atsipeikėjęs tarė: ‘‘Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų minia’‘.

12

Tai supratęs, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kuriuose daug susirinkusiųjų meldėsi.

13

Petrui beldžiantis į vartų duris, tarnaitė, vardu Rodė, atėjo paklausti, kas ten.

14

Pažinusi Petro balsą, ji iš džiaugsmo pamiršo atidaryti vartus, bet nubėgo vidun ir pranešė, jog Petras stovįs už vartų.

15

Jie jai sakė: ‘‘Tu pakvaišai!’‘ Bet ji tvirtino savo. Tada jie tarė: ‘‘Tai jo angelas’‘.

16

Tuo tarpu Petras toliau beldė. Atidarę jie pamatė Petrą ir nustėro.

17

Ranka davęs ženklą laikytis tyliai, jis jiems papasakojo, kaip Viešpats išvedė jį iš kalėjimo. Jis dar pridūrė: ‘‘Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams’‘. Ir išėjęs jis nuėjo į kitą vietą.

18

Išaušus dienai tarp kareivių kilo nemenkas sąmyšis dėl to, kas galėję nutikti Petrui.

19

Erodas, paieškojęs jo ir neradęs, ištardė sargybinius ir įsakė nubausti juos mirtimi. Po to iš Judėjos nuvyko į Cezarėją ir ten pasiliko.

20

Erodas nirto ant Tyro ir Sidono gyventojų. Bet jie susitarę atvyko pas jį ir, palenkę savo pusėn karaliaus rūmininką Blastą, prašė taikos, nes jų kraštas maitinosi iš karaliaus.

21

Nustatytą dieną Erodas, apsivilkęs karališkais drabužiais, atsisėdo į sostą ir sakė jiems prakalbą.

22

Liaudis ėmė šaukti: ‘‘Tai dievo, ne žmogaus balsas!’‘

23

Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.

24

O Viešpaties žodis augo ir plito.

25

Barnabas ir Saulius, atlikę savo uždavinį ir paėmę su savimi Joną, vadinamą Morkumi, sugrįžo iš Jeruzalės.