Jono 20

1

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas.

2

Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: ‘‘Paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur Jį padėjo’‘.

3

Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo.

4

Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą.

5

Pasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.

6

Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobules

7

ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.

8

Tada įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.

9

Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

10

Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.

11

O Marija stovėjo lauke prie kapo ir verkė. Verkdama ji pasilenkė, pažvelgė į kapo vidų

12

ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius­vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje­ten, kur būta Jėzaus kūno.

13

Jie paklausė ją: ‘‘Moterie, ko verki?’‘ Ji atsakė: ‘‘Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo’‘.

14

Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.

15

Jėzus jai tarė: ‘‘Moterie, ko verki? Ko ieškai?’‘ Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: ‘‘Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu’‘.

16

Jėzus jai sako: ‘‘Marija!’‘ Ji atsigręžė ir sušuko: ‘‘Rabuni!’‘ (Tai reiškia: ‘‘Mokytojau’‘).

17

Jėzus jai tarė: ‘‘Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ ‘‘.

18

Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs.

19

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: ‘‘Ramybė jums!’‘

20

Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.

21

Jėzus vėl tarė: ‘‘Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu’‘.

22

Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: ‘‘Priimkite Šventąją Dvasią.

23

Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,­sulaikytos’‘.

24

Vieno iš dvylikos­Tomo, vadinamo Dvyniu,­nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.

25

Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: ‘‘Mes matėme Viešpatį!’‘ O jis atsakė: ‘‘Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono­netikėsiu’‘.

26

Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: ‘‘Ramybė jums!’‘

27

Paskui kreipėsi į Tomą: ‘‘Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis­būk tikintis’‘.

28

Tomas atsakė Jam: ‘‘Mano Viešpats ir mano Dievas!’‘

29

Jėzus jam tarė: ‘‘Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!’‘

30

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje.

31

O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.