Luko 24

1

Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.

2

Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,

3

o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.

4

Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.

5

Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: ‘‘Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

6

Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:

7

‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ ‘‘

8

Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius

9

ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.

10

Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.

11

Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.

12

Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.

13

Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.

14

Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.

15

Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.

16

Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.

17

O Jis paklausė jų: ‘‘Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?’‘

18

Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: ‘‘Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?’‘

19

Jėzus paklausė: ‘‘O kas gi?’‘ Jie tarė Jam: ‘‘Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.

20

Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.

21

O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.

22

Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo

23

ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.

24

Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė’‘.

25

Tada Jis jiems tarė: ‘‘O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!

26

Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?’‘

27

Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.

28

Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.

29

Bet jie sulaikė Jį, sakydami: ‘‘Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi’‘. Jis užsuko ir pasiliko su jais.

30

Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.

31

Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.

32

O jie kalbėjo: ‘‘Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?’‘

33

Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,

34

kurie tvirtino: ‘‘Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!’‘

35

O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.

36

Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: ‘‘Ramybė jums!’‘

37

Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.

38

O Jis paklausė: ‘‘Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?

39

Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint’‘.

40

Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.

41

Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: ‘‘Ar turite čia ko nors valgyti?’‘

42

Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.

43

Jis paėmė ir valgė jų akyse.

44

Paskui Jėzus jiems tarė: ‘‘Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse’‘.

45

Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,

46

ir pasakė: ‘‘Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių

47

ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.

48

Jūs esate šių dalykų liudytojai.

49

Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių’‘.

50

Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos.

51

Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.

52

Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.

53

Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.