Luko 2

1

Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.

2

Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.

3

Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.

4

Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

5

Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

6

Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,

7

suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

8

Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.

9

Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,

10

bet angelas jiems tarė: ‘‘Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.

11

Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats­Kristus.

12

Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose’‘.

13

Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:

14

‘‘Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!’‘

15

Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: ‘‘Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė’‘.

16

Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.

17

Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

18

Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.

19

Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.

20

Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

21

Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.

22

Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­

23

kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: ‘‘Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui’‘,­

24

ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: ‘‘Porą purplelių arba du balandžiukus’‘.

25

Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

26

Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

27

Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

28

Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

29

‘‘Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

30

nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

31

kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

32

šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę’‘.

33

Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.

34

Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: ‘‘Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,­

35

ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,­kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys’‘.

36

Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,

37

o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.

38

Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.

39

Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

40

Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.

41

Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.

42

Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.

43

Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.

44

Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.

45

Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.

46

Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.

47

Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.

48

Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: ‘‘Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs’‘.

49

Jis atsakė: ‘‘Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?’‘

50

Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.

51

Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.

52

O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.