Luko 13

1

Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jam apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukomis.

2

Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: ‘‘Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?

3

Ne, sakau jums! Bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite.

4

Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?

5

Ne, sakau jums, bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite’‘.

6

Jis pasakė palyginimą: ‘‘Žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jo vaisių, bet nerado.

7

Ir tarė sodininkui: ‘Jau treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’

8

Anas jam atsakė: ‘Šeimininke, palik dar jį šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu.

9

Jei jis duos vaisių, gerai. O jei ne, tai iškirsk jį!’ ‘‘

10

Sabato dieną Jėzus mokė vienoje sinagogoje.

11

Čia buvo moteris, aštuoniolika metų turinti ligos dvasią. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti.

12

Jėzus, pamatęs ją, pasišaukė ir tarė: ‘‘Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!’‘

13

Jis uždėjo ant jos rankas, toji bematant atsitiesė ir ėmė garbinti Dievą.

14

Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus išgydė ją sabato dieną, pasakė miniai: ‘‘Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne per sabatą!’‘

15

Viešpats jam atsakė: ‘‘Veidmainy! Argi kas iš jūsų neatriša per sabatą nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti?

16

Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė surišęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių sabato dieną?’‘

17

Kai Jis tai kalbėjo, visi Jo priešininkai liko sugėdinti, o minia džiaugėsi visais šlovingais Jo atliktais darbais.

18

Jis tarė: ‘‘Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo ją palyginsiu?

19

Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Ji išaugo į aukštą medelį ir padangių paukščiai susisuko lizdus jo šakose’‘.

20

Jis vėl tarė: ‘‘Su kuo palyginsiu Dievo karalystę?

21

Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo’‘.

22

Jėzus ėjo mokydamas per miestelius bei kaimus ir keliavo į Jeruzalę.

23

Kažkas paklausė Jį: ‘‘Viešpatie, ar maža bus išgelbėtųjų?’‘ Jis atsakė jiems:

24

‘‘Stenkitės įeiti pro siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.

25

Kai namų Šeimininkas atsikels ir užrakins duris, jūs, stovėdami lauke, pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, Viešpatie, atidaryk mums!’ O Jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.

26

Tada imsite sakyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme Tavo akivaizdoje, Tu mokei mūsų gatvėse’.

27

O Jis tars: ‘Sakau jums, Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’

28

Ten bus verksmo ir dantų griežimo, kai pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus Dievo karalystėje, o patys būsite išmesti laukan.

29

Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje.

30

Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai’‘.

31

Tą pačią dieną atėjo keli fariziejai ir pasakė Jėzui: ‘‘Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori Tave nužudyti’‘.

32

Jis jiems atsakė: ‘‘Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai Aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu viską atlikęs.

33

Bet šiandien ir rytoj, ir poryt turiu keliauti, nes negali taip būti, kad pranašas žūtų ne Jeruzalėje’ ‘‘.

34

‘‘Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!

35

Štai jūsų namai paliekami jums tušti. Iš tiesų sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ ‘‘