Morkaus 7

1

Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės.

2

Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti.

3

Mat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas.

4

Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.

5

Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: ‘‘Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?’‘

6

Jis jiems atsakė: ‘‘Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.

7

Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’.

8

Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų­ puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote’‘.

9

Ir Jis pridūrė: ‘‘Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!

10

Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’.

11

O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbįn (tai yra: dovana Dievui),­

12

tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai,

13

savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote’‘.

14

Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: ‘‘Paklausykite manęs visi ir supraskite:

15

nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina.

16

Kas turi ausis klausyti­teklauso’‘.

17

Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą.

18

Jis jiems sako: ‘‘Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti,

19

nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?’‘

20

Ir Jis pasakė: ‘‘Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.

21

Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,

22

godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.

23

Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų’‘.

24

Išvykęs iš ten, Jis nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Užėjęs į vienus namus, Jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet Jam nepavyko to nuslėpti.

25

Išgirdus apie Jį, moteris, kurios duktė turėjo netyrąją dvasią, atėjo ir puolė Jam po kojų.

26

Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo, kad Jis išvarytų iš jos dukrelės demoną.

27

Jėzus jai tarė: ‘‘Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams’‘.

28

Moteris tarė: ‘‘Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius’‘.

29

Tada Jis tarė: ‘‘Dėl šitų žodžių eik namo,­demonas jau išėjęs iš tavo dukters’‘.

30

Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.

31

Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.

32

Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.

33

Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,

34

pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: ‘‘Efatį!’‘, tai yra: ‘‘Atsiverk!’‘

35

Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.

36

Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.

37

Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: ‘‘Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!’‘