Morkaus 12

1

Jėzus pradėjo kalbėti jiems palyginimais: ‘‘Vienas žmogus pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį.

2

Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną atsiimti iš vynininkų savo vaisių.

3

Tie pačiupo jį, sumušė ir paleido tuščiomis.

4

Tada jis vėl nusiuntė pas juos kitą tarną, o tie, apmėtę akmenimis, sužeidė jį į galvą ir išniekinę paleido.

5

Jis pasiuntė dar vieną, bet tą jie nužudė; ir dar daugelį kitų tarnų, kurių vienus jie primušė, kitus nužudė.

6

Dar vieną turėjo­mylimąjį sūnų. Jį nusiuntė pas juos paskutinį, sakydamas sau: ‘Jie gerbs mano sūnų’.

7

Bet vynininkai tarėsi: ‘Tai paveldėtojas. Eikime, užmuškime jį, ir jo palikimas bus mūsų’.

8

Nutvėrę nužudė jį ir išmetė laukan iš vynuogyno.

9

Ką tada darys vynuogyno šeimininkas? Jis ateis, nužudys vynininkus ir atiduos vynuogyną kitiems.

10

Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.

11

Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’?’‘

12

Anie norėjo Jį suimti, tačiau bijojo minios. Mat suprato, kad palyginimas buvo jiems taikomas. Tad, palikę Jį, pasitraukė.

13

Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti Jo kalboje.

14

Šitie atėję sako Jam: ‘‘Mokytojau, žinome, jog Tu esi tiesus ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis ir mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. Ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?

15

Mokėti ar nemokėti?’‘ Žinodamas jų veidmainystę, Jis tarė: ‘‘Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą’‘.

16

Jie padavė. Jis jų klausia: ‘‘Kieno čia atvaizdas ir įrašas?’‘ Jie atsakė: ‘‘Ciesoriaus’‘.

17

Tuomet Jėzus jiems tarė: ‘‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui’‘. Ir jie labai Juo stebėjosi.

18

Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia:

19

‘‘Mokytojau, Mozė mums parašė: ‘Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių’.

20

Ir štai buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų.

21

Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip atsitiko ir su trečiuoju,

22

ir visi septyni nepaliko vaikų. Po jų visų numirė ir ta moteris.

23

Taigi prisikėlime, kai jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji buvo visų septynių žmona’‘.

24

Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi ne todėl klystate, kad nepažįstate nei Raštų, nei Dievo jėgos?

25

Kai prisikels iš numirusiųjų, jie nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje.

26

O kad mirusieji keliasi,­ar neskaitėte Mozės knygoje, kaip Mozei Dievas pasakė iš krūmo: ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas!’?

27

Jis nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų Dievas. Taigi jūs labai klystate’‘.

28

Vienas iš Rašto žinovų, girdėjęs juos besiginčijant ir supratęs, kaip puikiai Jėzus jiems atsakinėjo, priėjo ir paklausė Jį: ‘‘Koks yra visų pirmasis įsakymas?’‘

29

Jėzus jam atsakė: ‘‘Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli,­Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats;

30

tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis’,­tai pirmasis įsakymas.

31

Antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu’‘.

32

Tada Rašto žinovas Jam atsakė: ‘‘Gerai, Mokytojau, Tu tiesą pasakei: yra vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis;

33

o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos’‘.

34

Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: ‘‘Tu netoli nuo Dievo karalystės!’‘ Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.

35

Mokydamas šventykloje, Jėzus kalbėjo: ‘‘Kaip Rašto žinovai gali sakyti, jog Kristus yra Dovydo Sūnus?

36

Juk pats Dovydas Šventąja Dvasia pasakė: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

37

Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip Jis gali būti jo Sūnus?’‘ Didelė minia džiugiai Jo klausėsi.

38

Mokydamas Jis kalbėjo: ‘‘Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais ir būti sveikinami aikštėse,

39

užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbingas vietas pokyliuose.

40

Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą’‘.

41

Atsisėdęs ties iždine, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į ją pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai.

42

Atėjo viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.

43

Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė jiems: ‘‘Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į iždinę.

44

Visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą savo pragyvenimą’‘.