Mato 21

1

Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,

2

liepdamas: ‘‘Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man.

3

O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis’‘.

4

Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta:

5

‘‘Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio’‘.

6

Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė.

7

Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus.

8

Didžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.

9

Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: ‘‘Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!’‘

10

Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: ‘‘Kas yra šitas?’‘

11

O minios kalbėjo: ‘‘Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto’‘.

12

Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus

13

ir tarė jiems: ‘‘Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’ ‘‘

14

Šventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos.

15

O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: ‘‘Osana Dovydo Sūnui!’‘, įpyko

16

ir sakė Jam: ‘‘Ar girdi, ką jie sako?’‘ Jėzus atsiliepė: ‘‘Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?’‘

17

Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.

18

Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko.

19

Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: ‘‘Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!’‘ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.

20

Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: ‘‘Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!’‘

21

Jėzus atsakė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks.

22

Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami,­gausite’‘.

23

Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: ‘‘Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?’‘

24

Jėzus atsakė: ‘‘Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau.

25

Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?’‘ Jie samprotavo tarpusavy: ‘‘Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

26

O pasakyti­iš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu’‘.

27

Todėl jie atsakė Jėzui: ‘‘Mes nežinome’‘. Tada Jis tarė: ‘‘Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau’‘.

28

‘‘Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne’.

29

Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo.

30

Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo.

31

Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?’‘ Jie atsakė: ‘‘Pirmasis’‘. Tada Jėzus jiems tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę.

32

Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai matydami, nė vėliau neatgailavote ir netikėjote juo’‘.

33

‘‘Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo vienas šeimininkas, kuris pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį.

34

Atėjus vaisių metui, jis nusiuntė savo tarnus pas vynininkus atsiimti savo vaisių.

35

Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmėtė akmenimis.

36

Jis vėl nusiuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais.

37

Galiausiai jis išsiuntė pas juos savo sūnų, sakydamas: ‘Jie gerbs mano sūnų’.

38

Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai paveldėtojas! Eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą’.

39

Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė.

40

Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?’‘

41

Jie atsakė Jam: ‘‘Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių’‘.

42

Jėzus jiems tarė: ‘‘Ar niekada neskaitėte Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’.

43

Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir duota tautai, kuri neš jos vaisių.

44

Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins’‘.

45

Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos.

46

Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu.