Mato 16

1

Atėjo fariziejų ir sadukiejų ir mėgindami prašė Jį parodyti jiems ženklą iš dangaus.

2

Jis jiems atsakė: ‘‘Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’,

3

ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apsiniaukęs dangus’. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų­ ne.

4

Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, tačiau jai nebus duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas’‘. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin.

5

Keldamiesi į kitą ežero pusę, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos.

6

Jėzus jiems tarė: ‘‘Būkite atidūs ir saugokitės fariziejų bei sadukiejų raugo’‘.

7

O jie tarpusavy svarstė: ‘‘Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos’‘.

8

Tai supratęs, Jėzus tarė: ‘‘Mažatikiai! Kodėl svarstote, kad nepasiėmėte duonos?

9

Argi dar nesuprantate? Ar neprisimenate penkių kepalų penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?

10

Arba septynių kepalų keturiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?!

11

Tad kaip nesuprantate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!’‘

12

Tada jie suprato, kad Jis liepė saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.

13

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: ‘‘Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?’‘

14

Jie atsakė: ‘‘Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų’‘.

15

Jis vėl paklausė: ‘‘O kuo jūs mane laikote?’‘

16

Tada Simonas Petras atsakė: ‘‘Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus’‘.

17

Jėzus jam atsakė: ‘‘Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.

18

Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.

19

Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje’‘.

20

Tada Jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad Jis yra Jėzus­Kristus.

21

Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.

22

Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: ‘‘Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!’‘

23

Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: ‘‘Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių’‘.

24

Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: ‘‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.

25

Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.

26

Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?

27

Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

28

Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį savo karalystėje’‘.