Mato 13

1

Tą dieną, išėjęs iš namų, Jėzus atsisėdo ant ežero kranto.

2

Prie Jo susirinko didžiulė minia; todėl Jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o žmonės stovėjo pakrantėje.

3

Jis daug jiems kalbėjo palyginimais: ‘‘Štai sėjėjas išėjo sėti.

4

Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė.

5

Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.

6

Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.

7

Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.

8

Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.

9

Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘

10

Priėję mokiniai paklausė Jo: ‘‘Kodėl jiems kalbi palyginimais?’‘

11

Jėzus atsakė: ‘‘Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota.

12

Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

13

Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta.

14

Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.

15

Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’.

16

Bet palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.

17

Iš tiesų sakau jums: daugelis pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo’‘.

18

‘‘Tad pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.

19

Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio.

20

Pasėlis uolėtoje vietoje­tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima.

21

Tačiau jis be šaknų­nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina.

22

Pasėlis tarp erškėčių­tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turtų apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.

23

O pasėlis geroje žemėje­tas, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir neša vaisių: kas duoda šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą’‘.

24

Jis pateikė jiems kitą palyginimą: ‘‘Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo dirvoje gerą sėklą.

25

Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo.

26

Kai želmuo paūgėjo ir subrandino vaisių, pasirodė ir raugės.

27

Šeimininko tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’

28

Jis atsakė: ‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, eisime ir jas išravėsime’.

29

Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių.

30

Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’ ‘‘.

31

Jis pateikė jiems dar vieną palyginimą: ‘‘Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje.

32

Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose’‘.

33

Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: ‘‘Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo’‘.

34

Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų Jis jiems nekalbėjo,

35

kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: ‘‘Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus’‘.

36

Paleidęs minias, Jėzus parėjo namo. Prie Jo priėjo mokiniai ir prašė: ‘‘Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje’‘.

37

Jis jiems atsakė: ‘‘Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus.

38

Dirva­tai pasaulis. Gera sėkla­karalystės vaikai, o raugės­ piktojo vaikai.

39

Jas pasėjęs priešas­velnias. Pjūtis­pasaulio pabaiga, o pjovėjai­ angelai.

40

Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos ugnyje raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.

41

Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš Jo karalystės visus papiktinimus bei piktadarius

42

ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

43

Tada teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘

44

‘‘Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą.

45

Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų.

46

Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį’‘.

47

‘‘Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su jūron metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų.

48

Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta.

49

Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų

50

ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’‘.

51

Jėzus paklausė jų: ‘‘Ar supratote visa tai?’‘ Jie atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie’‘.

52

Tada Jis jiems tarė: ‘‘Todėl kiekvienas Rašto žinovas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų’‘.

53

Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš ten.

54

Jis parėjo į savo tėviškę ir mokė žmones jų sinagogoje taip, kad jie stebėjosi ir klausinėjo: ‘‘Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklingi darbai?

55

Argi Jis ne dailidės sūnus?! Argi Jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Jozė, Simonas ir Judas argi ne Jo broliai?

56

Ir Jo seserys­argi jos ne visos yra pas mus? Iš kur Jam visa tai?’‘

57

Ir jie ėmė piktintis Juo. O Jėzus jiems atsakė: ‘‘Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose’‘.

58

Ir Jis ten nedarė daug stebuklų dėl jų netikėjimo.