Skaičių 21

1

Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno krašto pietuose, išgirdęs, kad izraelitai ateina iš Atarimo, išėjo į kovą prieš juos ir kelis paėmė į nelaisvę.

2

Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: ‘‘Jei atiduosi šitą tautą į mūsų rankas, sunaikinsime jos miestus’‘.

3

Viešpats išklausė izraelitų prašymo ir atidavė jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo, sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė aną vietą Horma.

4

Nuo Horo kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios jūros link, kad aplenktų Edomo žemę. Kelionėje tauta nerimavo,

5

ji kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: ‘‘Kodėl mus išvedėte iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos, nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis maistas’‘.

6

Tada Viešpats siuntė nuodingas gyvates. Jos gėlė žmones, ir daugelis nuo jų mirė.

7

Jie kreipėsi į Mozę, sakydami: ‘‘Nusidėjome, kalbėdami prieš Viešpatį ir tave, melsk, kad pašalintų nuo mūsų gyvates’‘. Mozė meldėsi už tautą.

8

Viešpats sakė Mozei: ‘‘Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas’‘.

9

Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi.

10

Izraelitai keliavo toliau ir sustojo Obote.

11

Išėję iš Oboto, ištiesė palapines Ije Abarimo dykumoje, kuri yra Moabo rytų pusėje.

12

Iš ten pasitraukę, atėjo į Zeredo slėnį.

13

Jį palikę, sustojo prie Arnono upės, tekančios dykumoje šiapus amoritų sienos. Arnono upė yra Moabo siena ir skiria moabitus nuo amoritų.

14

Todėl Viešpaties kovų knygoje pasakyta: ‘‘Kaip padarė Raudonojoje jūroje, taip padarys ir prie Arnono upės,

15

kuri pasisukus pasiekia Aro miestą ir priartėja prie moabitų sienos’‘.

16

Iš čia izraelitai priartėjo prie šulinio, apie kurį Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Surink tautą, ir Aš duosiu jai vandens’‘.

17

Tada izraelitai giedojo: ‘‘Šuliny, duok vandens! Giedosime tau,

18

šuliny, kurį kunigaikščiai ir kilnieji iškasė skeptru ir lazdomis’‘. Iš tos dykumos jie atėjo į Mataną,

19

iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotą

20

ir iš Bamoto­į slėnį Moabo šalyje arti Pisgos kalno, kuris yra ties dykuma.

21

Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu:

22

‘‘Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą’‘.

23

Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais.

24

Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos.

25

Izraelitai užėmė visus amoritų miestus ir apsigyveno juose, Hešbone ir jam priklausančiuose miesteliuose.

26

Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kovojęs su buvusiu Moabo karaliumi ir užėmęs visą jam priklausančią šalį iki Arnono upės.

27

Todėl dainoje sakoma: ‘‘Ateikite į Hešboną, karaliaus Sihono miestą, kuris bus atstatytas ir sustiprintas!

28

Ugnis iš Hešbono sunaikino moabitų miestą Arą ir Arnono aukštumų viešpačius.

29

Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.

30

Jie sunaikinti nuo Hešbono iki Dibono ir iki Nofacho prie Medebos’‘.

31

Taip izraelitai apsigyveno amoritų žemėje.

32

Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazerą, ir izraelitai užėmė jam priklausančius miestelius ir išvijo amoritus.

33

Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo.

34

Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Nebijok jo, nes Aš atidaviau tau jį, visą jo tautą ir žemę; padaryk su juo, kaip padarei su amoritų karaliumi Sihonu Hešbone’‘.

35

Izraelitai sunaikino jį, jo sūnus ir visą jo tautą taip, kad nė vieno neliko, ir užėmė šalį.