Zacharijo 11

1

Libane, atidaryk savo vartus, ir ugnis tesuėda tavo kedrus!

2

Verk, kiparise, nes kedras krito, didingi medžiai sunaikinti! Verkite Bašano ąžuolai, nes iškirsta neįžengiamoji giria!

3

Klausyk­piemenų šauksmas! Sunaikintas jų išdidumas. Klausyk! Tai jaunų liūtų riaumojimas, nes sunaikinta Jordano didybė.

4

Viešpats, mano Dievas, man kalbėjo: ‘‘Ganyk pjovimui skirtas avis.

5

Pirkliai nesigailėdami pjauna jas. Pirkliai džiaugiasi, nes pralobo. Jų ganytojai taip pat nesigaili jų.

6

Aš irgi nebesigailėsiu krašto gyventojų. Aš pats atiduosiu kiekvieną į jo valdovo rankas; jie naikins šalį, o Aš jų negelbėsiu’‘.

7

Taip aš pradėjau ganyti pjovimui skirtas avis. Aš paėmiau dvi lazdeles: vieną pavadinau Malone, o kitą­Sąjunga.

8

Per vieną mėnesį aš atleidau tris piemenis. Mano siela bjaurėjosi jais ir jie bjaurėjosi manimi.

9

Tada tariau: ‘‘Nebeganysiu jūsų. Kuri miršta, temiršta, kuri pražūva, tepražūva, o kurios išlieka, tegul ėda viena kitą!’‘

10

Aš ėmiau lazdą Malonę ir ją sulaužiau, kad panaikinčiau savo sandorą su visomis tautomis.

11

Tą pačią dieną ji buvo panaikinta. Avių pirkliai, kurie stebėjo mane, suprato, kad tai buvo Viešpaties žodis.

12

Aš jiems tariau: ‘‘Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne­nemokėkite!’‘ Jie pasvėrė mano užmokestį­trisdešimt sidabrinių.

13

Viešpats tarė man: ‘‘Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!’‘ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą.

14

Po to sulaužiau antrąją lazdą Sąjungą ir tuo nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio.

15

Viešpats tarė man: ‘‘Imk dar kartą kvailo ganytojo reikmenis.

16

Aš paskiriu krašte ganytoją, kuris paklydusia nesirūpins, žūstančios neieškos, sužeistos negydys ir sveikos neganys, tik ės riebiųjų mėsą ir jų nagus nuplėš.

17

Vargas blogam ganytojui, kuris palieka avis! Kardas jo rankai ir dešinei akiai. Jo ranka nudžius ir dešinioji akis apaks!’‘