Jonos 1

1

Viešpats tarė Amitajo sūnui Jonai:

2

‘‘Eik į Ninevę, didį miestą, ir šauk prieš jį, nes jų nedorybės pasiekė mane’‘.

3

Jona pakilo, kad bėgtų nuo Viešpaties į Taršišą. Jis pasiekė Jopę, kur rado laivą, plaukiantį į Taršišą, sumokėjo už kelionę ir, įsėdęs į jį, su kitais plaukė į Taršišą nuo Viešpaties akivaizdos.

4

Viešpats pasiuntė smarkų vėją. Kilo didelė audra jūroje, ir laivui grėsė pavojus sudužti.

5

Jūrininkai išsigando, ir kiekvienas šaukėsi savo dievo. Jie išmetė laive esantį krovinį į jūrą, kad laivas palengvėtų. Tuo metu Jona buvo nusileidęs į laivo vidų ir kietai miegojo.

6

Kapitonas atėjo pas jį ir klausė: ‘‘Kaip tu gali miegoti? Kelkis, šaukis savo Dievo! Gal Jis prisimins mus ir mes nežūsime?’‘

7

Po to jie kalbėjosi: ‘‘Eikime, meskime burtą, kuris iš mūsų kaltas dėl šitos nelaimės’‘. Jie metė burtą, ir burtas krito Jonai.

8

Tada jie klausė jį: ‘‘Pasakyk, dėl ko mums šita nelaimė? Kuo tu užsiimi? Iš kur keliauji? Iš kokio krašto ir iš kurios tautos esi?’‘

9

Jis jiems atsakė: ‘‘Aš esu hebrajas, garbinu Viešpatį, dangaus Dievą, kuris sukūrė jūrą ir sausumą’‘.

10

Tie vyrai labai išsigando ir klausė jo: ‘‘Kodėl taip padarei?’‘ Jie žinojo, kad jis bėgo nuo Viešpaties, nes jis jiems tai buvo papasakojęs.

11

Tada jie sakė jam: ‘‘Ką turime daryti su tavimi, kad jūra mums nurimtų?’‘ Nes jūra siautė vis smarkiau.

12

Jis jiems atsakė: ‘‘Imkite mane ir meskite į jūrą! Tada jūra jums nurims; nes aš žinau, kad dėl manęs kilo ši baisi audra’‘.

13

Vyrai yrėsi visomis jėgomis, kad grįžtų prie kranto, bet neįstengė, nes jūra nesiliovė siautusi.

14

Jie šaukėsi Viešpaties: ‘‘Maldaujame Tave, Viešpatie, neleisk mums žūti dėl šito žmogaus, nepriskaityk mums nekalto kraujo, nes Tu, Viešpatie, darai, ką nori’‘.

15

Tada jie paėmė Joną ir išmetė jį į jūrą. Jūra nurimo.

16

Tie vyrai labai išsigando Viešpaties, aukojo Viešpačiui aukas ir davė įžadus.

17

Viešpats paruošė didelę žuvį Jonai praryti. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis.