Biblijos Atranka
|
|
Senas Testamentas
|
|
Naujasis Testamentas
|
|
|
|
Lietuvos Biblija
|
|
|
|
1 |
Trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais Danieliui, vadinamam Beltšacaru, buvo suteiktas apreiškimas. Tai buvo teisingas apreiškimas, bet jam skirtas laikas buvo toli. Jis suprato apreiškimą ir suvokė regėjimą. |
2 |
Tuomet aš, Danielius, gedėjau tris savaites. |
3 |
Skanios duonos nevalgiau, mėsos ir vyno neėmiau į burną ir nesitepiau, kol praėjo trys savaitės. |
4 |
Pirmo mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną stovėjau ant didelės Hidekelio upės kranto. |
5 |
Pakėlęs akis, pamačiau ten stovintį vyrą, apsivilkusį drobiniais ir susijuosusį grynu Ufazo auksu. |
6 |
Jo kūnas buvo kaip berilis, veidaskaip žaibas, akyskaip fakelai, rankos ir kojoskaip žėrintis varis, o žodžių garsaskaip didelės minios triukšmas. |
7 |
Aš, Danielius, vienas temačiau tą regėjimą. Vyrai, kurie buvo su manimi, nematė jo, bet didelė baimė apėmė juos ir jie pasislėpė. |
8 |
Aš likau vienas. Kai pamačiau šitą didingą regėjimą, manyje neliko jėgų. Mano veidas persikreipė, aš netekau jėgų. |
9 |
Išgirdau žodžių garsą ir kritau be jausmų veidu į žemę. |
10 |
Ranka palietė mane ir pastatė mane ant kelių ir delnų. |
11 |
Jis man tarė: ‘‘Danieliau, didžiai mylimas vyre! Suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!’‘ Jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas. |
12 |
Jis toliau kalbėjo: ‘‘Danieliau, nebijok! Nuo pirmos dienos, kai nusprendei širdyje suprasti ir nusižeminti savo Dievo akivaizdoje, tavo žodžiai buvo išgirsti, ir aš atėjau dėl tavo žodžių. |
13 |
Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių, |
14 |
ir atėjau tau paaiškinti, kas atsitiks tavo tautai paskutinėmis dienomis, nes šitas regėjimas yra tolimai ateičiai’‘. |
15 |
Jam taip kalbant su manimi, aš nuleidau akis ir negalėjau kalbėti. |
16 |
Štai kažkas, panašus į žmogaus sūnų, palietė mano lūpas. Tada aš kalbėjau stovinčiam prieš mane: ‘‘Mano viešpatie! Regėjimo metu mane apėmė skausmai ir aš netekau jėgų. |
17 |
Kaipgi aš, viešpaties tarnas, galėčiau kalbėti su savo viešpačiu? Manyje nebėra jėgų ir aš neatgaunu kvapo’‘. |
18 |
Tada mane vėl palietė ir sustiprino tas pats žmogaus pavidalas. |
19 |
Jis tarė: ‘‘Nebijok, didžiai mylimas vyre! Ramybė tau! Būk stiprus. Taip, būk stiprus!’‘ Jam kalbant su manimi, aš buvau sustiprintas ir tariau: ‘‘Tekalba mano viešpats, nes tu mane sustiprinai!’‘ |
20 |
Jis atsakė: ‘‘Ar žinai, kodėl atėjau pas tave? Dabar vėl grįšiu kovoti su persų kunigaikščiu ir, kai išeisiu, ateis Graikijos kunigaikštis. |
21 |
Aš tau paskelbsiu, kas parašyta tiesos knygoje. Nėra nė vieno, kuris man padėtų prieš juos, tik Mykolas, jūsų kunigaikštis’‘. |
Lithuanian Bible |
Public Domain: No info |