Ezechielio 2

1

Jis kalbėjo: ‘‘Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi’‘.

2

Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančio.

3

Jis tarė: ‘‘Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos.

4

Žmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: ‘Taip sako Dievas’.

5

Ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų.

6

Tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta.

7

Kalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų.

8

Tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu’‘.

9

Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį.

10

Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: ‘‘Raudos, dejonės ir vargai’‘.